Pastaruoju metu daugeliui Lietuvos gyventojų vis aktualiau tampa sulaukti artimiausios pajamų dozės: atlyginimo, pensijos, pašalpos, stipendijos. Didėjančių išlaidų lavina vis greičiau sausina daugumos mūsų kišenes. Apie pirmąsias pinigų stokos priežastis – nuo vaikystės neteisingai formuojamus didėjančių išlaidų įpročius – kalbėjome pirmajame straipsnyje.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie ne mažiau svarbią mūsų piniginių išteklių sekinimo priežasčių grupę – didėjančius mokesčius. Pradėsime nagrinėti ir būdus, kaip pasipriešinti visoms skurdinimo jėgoms.
Daugelio pinigų atsargos – menkos
Jau akcentavome, kad išlaidų įprotis, tarsi kiaurasamtis, neleidžia sukaupti ir išlaikyti pinigų atsargų likučio. Tai žino ir vaikas, ir studentas, ir net pensininkas. Išlaikytinio pinigų atsargos – minimalios arba jų visai nėra. Tai lyg ir savaime suprantamas faktas.
Šią problemą daugelis imasi spręsti įsidarbindami. Formalus atlyginimas Lietuvoje nėra visai menkas. Jo minimalų lygį apsaugo įstatymai. Statistikos skelbiami šalies darbo užmokesčių vidurkiai daugiau nei du kartus viršija įstatymo nustatytą minimumą. Tačiau faktiškai daugelio šalies darbuotojų piniginės atsagos nėra didesnės nei nedirbančiųjų. Kodėl?
Nors darbinės pajamos lyg ir turėtų gerokai papildyti žmonių pajamas, tačiau jų svarbiausias asmeninių finansų rezultatas – pinigų likutis mėnesio pabaigoje – beveik nepasikeičia. Tam trukdo net keturios svarbiausios priežastys.
Pirmoji, akcentuota pirmajame straipsnyje, yra „išlaidų rėtis“ – įprotis išleisti visus pinigus, kuriuos turime.
Antroji – valdžios reketas: darbinės pajamos apmokestinamos didžiausiais ir progresiniais mokesčiais (pajamų, „Sodros“ ir kt.), sudarančiais iki 50 % uždirbtų pajamų. Progresinių mokesčių ekonominė motyvacija – neigiama: jie ekonomiškai baudžia visus, kas stengiasi daugiau dirbti ir uždirbti.
Trečioji – palūkanos už vartojimo kreditus, kurių atsiradimą išprovokuoja pats darbo režimas: būtinybė turėti būstą netoli darbovietės, transporto priemonę, kad būtų galima greičiau pasiekti tą darbo vietą, taip pat būtino prestižo reikmenų (nauji rūbai, IT priemonės) ir kt.
Ketvirtoji, lyg specialiai sukurta tiems atvejams, jeigu kažkokiu būdu tas mėnesinis likutis susiformuoja, – infiacija.
Infliacija
Tai irgi paslėptas mokestis, kurio akumuliacinis poveikis paslapčia, bet gana sparčiai naikina sukauptų piniginių atsargų vertę. Beje, žymiausi pasaulio ekonomistai (Liudvigas von Misesas ir kt.) tvirtina, kad infliacijos tikroji priežastis – valdžios veiksmai (klaidingi ir / ar specialūs).
Gyvename didėjančių išlaidų sraute
Ir „išlaidų rėtis“, ir didėjantys mokesčiai kiekvieną mūsų įtraukia į stiprėjantį išlaidų srautą, vis greičiau nešantį skurdo link. Darbinių pajamų vos užtenka apmokėti didėjančius mokesčius ir skolas.
Krizės metu tai ypač išryškėjo. Lietuvos žmonės ne tik nepasididino savo atsargų, bet ir ėmė naikinti net tėvų ir senelių sukauptus turtus aukso dirbinių pavidalu. Paradoksalu, bet 2009 m. Lietuva tapo aukso eksportuotoja! Iš šalies išvežta net 90 tonų aukso! Kur jo pasikasime ryt ir poryt?
Išlaidų upes gimdo politikai
Nuolatinė ir didėjanti pinigų infiacija kiekvienam turėtų priminti, kad šiuolaikiniai pinigai jau nėra ilgalaikio turto atributas. Jie virto mažėjančios vertės mokėjimo priemone, pagrįsta valdžios skolomis.
Pagrindinių valiutų – dolerio, euro, jenos ir kt. – spausdinimo mašinos dirba spartėjančiu rėžimu, skatinamos valdžios nutarimų ir skolos įsipareigojimų. Dėl to beveik visos pasaulio šalys jau gyvena rytdienos ir dar tolimesnės ateities sąskaita. „Na, o jeigu visa valstybė yra paskendusi skoloje, tai kodėl neprivertus visų piliečių sekti jos pavyzdžiu“, – mąsto kai kurie politikai.
Kas gali pasipriešinti šioms jėgoms?
Padėtis gali būti geresnė ir užtikrinti turtėjimo tendencijas, bet tik tiems, kurie reikiamai išlavins savo finansinį intelektą ir juo naudosis. Pinigams virtus specifinės informacijos forma, norint juos generuoti ir valdyti būtina pasitelkti tos specifinės informacijos valdymo metodus. Suvokus šiuolaikinių pinigų esmę susidaro veiksmingos sąlygos išlaidų srovę nugalėti stiprėjančiu pajamų srautu.
1. sukurkime savo pinigų srautą
Priešpriešinių išlaidų ir pajamų srautų skirtumas formuoja savo pinigų srautą. Tai ir yra nuolatinio piniginio likučio rezultatas. Jeigu kas savaitę ar mėnesį atsiranda teigiamas pinigų likutis ir jis didėja, vadinasi atsirado savų pinigų srautas.
Juo būtina nuolat rūpintis, analizuojant ir valdant (minimizuojant) išlaidas, didinant ir stiprinant pajamų šaltinius, prioritetą atiduodant tiems, kurių mokestinė našta mažiausia. Visame pasaulyje mažiausiais mokesčiais apmokestinamos ilgalaikių investicijų pajamos, finansinių svertų naudojimas ir verslo, kuriančio darbo vietas, veikla. Todėl būtina stengtis kuo greičiau samdomojo darbuotojo veiklą pakeisti investicinio verslo veikla.
2. saugokime savo pinigų srauto rezultatus
Kaip jau minėjome, dėl infiacijos piniginės atsargos sparčiai nuvertėja. Todėl pirmiausia būtina srauto suneštus pinigus apsaugoti nuo infiacijos. Tam naudojamos dvi priemonės.
Pirmoji – iškeisti juos į ilgą laiką nekintančios vertės bei nesunkiai realizuojamus daiktus: tauriuosius metalus, naftą ir kitas
žaliavas. Jeigu kyla klausimas, o kur juos laikyti ir kaip apsaugoti, tai galima įsigyti jų sertifkatų arba specifnių biržoje prekiaujamų fondų (ETF).
Antroji – investuoti į finansinius aktyvus. Ypač svarbu neapsirikti darant šias investicijas, nes neturint pakankamo finansinio išprusimo ir praktinio patyrimo labai dažnai yra nusiviliama, kai vietoje įsivaizduojamo aktyvo faktiškai įsigyjamas pasyvas. Tokiu atveju be išlavintų verslumo įgūdžių, padedančių padidinti investicinio pirkinio vertę taip, kad jis virstų tikruoju finansiniu aktyvu, neišsiversime.
Kas yra tikrasis finansinis aktyvas
Daugelis investuodami apsirinka, turėdami viltį sulaukti tik investicijos kainos ar vertės prieaugio. Rinkos dažnai „pakišą kiaulę“ – vietoje prieaugio sulaukiama kainos kritimo. Ilgalaikės investavimo sėkmės lydimi investuotojai, pvz., V. Bafetas, tokių veiksmų investicijomis nevadina, o tokius investuotojus vadina lošėjais. Pasak jo, tai tik spekuliacija su jai būdinga rizika, kai kainos ne tik kyla, bet ir krinta nepriklausomai nuo mūsų.
Tikrasis finansinis aktyvas privalo generuoti nuosavą pinigų srautą: dividendus, nuompinigius ar pan. Būtina prisiminti, kad pinigai, patekę į mūsų rankas, turi ir finansinės sėklos savybę: investuoti į tikrąjį finansinį aktyvą, kuris yra teisingai valdomas, po kurio laiko duos derlių – savų pinigų srautą.
Pinigų srautų šaltiniai
Samdomojo darbo pajamos (darbo jėgos nuoma).
Kontraktinio darbo pajamos (rezultatų pardavimas).
Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą (minimalūs mokesčiai).
Portfelinės (akcijų) pajamos iš kitų verslo sričių (dividendai, akcijų kainos augimas).
Pasyviosios pajamos iš nekilnojamojo turto (nuompinigiai, kainų prieaugis).
Nuosavo verslo pajamos (kolektyviai sukurtos pridėtinės vertės dalis, dividendai ir kt.).
Intelektinės nuosavybės pajamos (autorių).
Straipsnio autorius Rimvydas Jasinavičius
Publikuota “Investuok” (2010-10)