Kai gyvenime atsiranda pinigų, dažnai kyla mintis, kad dalį jų būtų galima investuoti. Tačiau kaip ir bet kuriai veiklai, investavimui reikalingas pasirengimas ir tam tikros žinios. Pateikiame Jums 10 žingsnių, kuriuos atlikus, jau galėsite save vadinti investuotoju:
Pirmasis žingsnis. Susitvarkykite savo finansus.
Pradėti investuoti nepatikrinus savo finansų būklės, tai tas pats kas šokti į giliausią baseino vietą nemokant plaukti. Gyvenimo lygio augimas, kreditai ir kreditinės kortelės gali suryti viską, ką jūs planavote investuoti. Todėl pradžioje svarbu suvokti, kam ir kodėl išleidžiate pinigus. Vien tik toks suvokimas plius nedideli vartojimo įpročių pakeitimai gali nesunkiai sumažinti jūsų išlaidas 10 ar net 20 procentų. O tai reiškia, kad atsiras pinigų investicijoms. O pradėti investuoti laimei nereikia ypatingai didelės startinės sumos.
Be to, gerai (ir ne tik dėl inestavimo, o tiesiog) turėti nuosavą rezervinį fondą. Tam tikslui kai kurie žmonės remdamiesi asmenine patirtimi pataria atidėti nuo 3 iki 6 mėnesinių išlaidų sumą, jei netikėtai susirgtumėte ar netektumėte darbo.
Antrasis žingsnis. Išsiaiškinkite bazinius principus.
Jums nebūtina būti finansų ekspertu, kad pradėtumėte investuoti. Bet jums reiktų žinoti ir suprasti bazinę terminologiją, kad galėtumėte priimti sprendimus remdamiesi teisingai suprasta informacija. Išmokite atskirti akcijas nuo obligacijų, fondus nuo sertifikatų. Jums taip pat nepakenktų susipažinti su kai kurių teorijų pagrindais, pavyzdžiui apie investicijų portfelio optimizavimą, diversifikaciją ir rinkos efektyvumą.
Trečiasis žingsnis. Tikslas.
Po to, kai apsispręsite dėl savo investicinio biudžeto ir sukaupsite pirminių žinių bagažą, pats laikas nustatyti investavimo tikslus. Nors visi investuotojai nori uždirbti pinigų, tačiau skiriasi jų tikslai ir poreikiai. Tikslai priklauso nuo jūsų amžiaus, pažiūrų, esamos padėties ir net išsilavinimo. 35 metų verslininko ir 75 metų našlės poreikiai ir suvokimas kiek reikia pinigų ir ką su jais galima daryti greičiausiai bus visiškai skirtingi.
Ketvirtasis žingsnis. Nustatykite savo rizikos tolerancijos ribas.
Kaip psichologiškai jus paveiks staigus investicijų vertės kritimas? Prieš nuspręsdami kurios konkrečiai investicijos tinka būtent jums, turite suprasti kokį rizikos lygį jūs galite toleruoti. Kas jums labiau patinka – lakstyti su lenktynine mašina ar ramiai skaityti knygą hamake? Rizikos tolerancijos lygis dažniausiai priklauso nuo amžiaus, pajamų ir finansinių tikslų. Viena, paspekuliuoti biržoje ir nupirkti naują televizorių ir visai kas kita sukaupti pakankamą sumą pensijai.
Penktasis žingsnis. Atraskite savo investavimo stilių.
Pagal tai, kiek galite toleruoti riziką, nustatykite ar jūs konservatyvūs ar agresyvūs. Patys konservatyviausi investuotojai 70-75 proc. savo santaupų laiko mažai rizikinguose aktyvuose, pavyzdžiui valstybių oligacijose ar taupymo lakštuose, o likusius stambių ir saugių kompanijų akcijose. Tuo tarpu patys agresyviausieji už 80-100 proc. savo kapitalo perka akcijas.
Šeštasis žingsnis. Sužinokite investavimo kainas.
Kuo didesnis komisnis mokestis už aktyvų įsigijimą, tuo mažiau jums lieka nuo investicijų pelno. Paprastai pasyvus ilgalaikis investavimas reiškia mažiausias išlaidas, o dažna prekyba ir spekuliacija didžiausias. Akcijų rinkoje už atliktas operacijas makleriai ima atlygį. Taip pat verta atkreipti dėmesį ne tik į kominisinių mokesčių dydį, bet ir į tai ar nereikia tarpininkui mokėti kasmėnesinio mokesčio. Jei investuojate į fondus, turėkite galvoje, kad gali tekti mokėti ne tik įsigijimo, pardavimo ar valdymo mokesčius, bet ir atiduoti dalį pelno už sėkmingas investicijas.
Septintasis žingsnis. Pasirinkite tarpininką arba patarėją.
Tai vienas iš svarbiausių jūsų sprendimų. Pagrindiniais pasirinkimo kriterijais turėtų būti reputacija, geri veiklos rezultatai ilguoju laikotarpiu ir ar gali brokeris paprasta suprantama kalba jums paaiškinti siūlomą investavimo strategiją.
Aštuntasis žingsnis. Investavimo objektų pasirinkimas.
Pradžioje padalinkite savo kapitalą į tris dalis, skiriamas: akcijoms, obligacijoms ir grynųjų likučiui. Po to, pirmąsias dvi dalis padalinkite dar į keletą smulkesnių dalių, kurias padalinkite tarp skirtingų vertybinių popierių. Grynieji jums pravers, kai reikės apmokėti maklerio paslaugas arba finansuoti ateities pirkimus. Dalių dydžiai turi priklausyti nuo jūsų pasirinkto investavimo stiliaus. Konkrečių vertybinių popierių pasirinkimo tema, kur kas platesnė nei tilptų į šį straipnį ir apie ją mes dar daug kalbėsime šiame interneto puslapyje.
Devintasis žingsnis. Būk ramus.
Neleiskite baimei arba godumui riboti jūsų pajamų arba didinti nuostolius. Turėkite omenyje, kad jūsų investicinis portfelis patirs daugybę trumpalaikių svyravimų, kartais ir stiprių. Kaip ilgalaikis investuotojas, jūs neturėtumėte per daug panikuoti arba džiaugtis šiais svyravimais. Jei jūsų investicijos neleidžia jums miegoti naktimis, greičiausiai verta jas pakeisti taip, kad labiau atitiktų jūsų temperamentą.
Ir galiausiai, paskutinis dešimtasis žingsnis. Reguliariai peržiūrėkite savo ivesticijas.
Pradėdami investuoti jūs perkate akcijas ar obligacijas remdamiesi tam tikru jūsų pasirinktu planu, taip paskirstydami rizikas ir laukiamą pelną. Tačiau laikui bėgant gali atsitikti taip, kad vienos rūšies aktyvai smarkiai pabrango ir jų dalis padidėjo bendrame portfelyje, o kitų atvirkščiai – atpigo ir sumažėjo. Ir tai nebesutampa su jūsų planu. Tokiu atveju reikia perbalansuoti portfelį – parduoti dalį pabrangusių aktyvų ir nusipirkti atpigusių, tam, kad balansą gražinti į pirminę būseną.
Parengta pagal www.investopedia.com