Kas man yra pinigai?
Investavimas visada yra smarkiai susijęs su emocijomis. Patys pinigai yra visiškai neutralūs. Tačiau kiekvienas iš mūsų jam suteikiame labai stiprią emocinę reikšmę. Vienam pinigai – tai saugaus gyvenimo garantas, kitam – laisvė ir kūryba, trečiam – galimybė daryti įtaką, ketvirtam – pripažinimas ir statusas, penktam – galbūt viskas kartu. Bet kokiu atveju pinigai yra taip smarkiai susiję su emocijomis, kaip smarkiai mūsų svajonės susijusios su pinigais. Pabandykite įvardinti, kas jums yra pinigai, ir naujai išgyventi pinigų pokyčių sukeliamas emocijas.
Tolerancijos rizikai nustatymas
Vienas labiausiai intriguojančių dalykų, kuriant savo investavimo strategiją, yra atsakyti į klausimus:
- Kaip aš toleruoju riziką?
- (Arba dar tiksliau.) Kiek aš noriu rizikuoti savo prakaitu uždirbtais pinigais?
- Kur yra mano komforto zonos riba?
Visuotinio ekonomikos ir „burbulų“ kilimo laikais į riziką praktiškai nebuvo kreipiamas dėmesys. Tačiau dabar investuotojai jau ir be fnansinių institucijų priminimo suvokia, jog susidėlioti toleruotinos rizikos rėmus yra labai svarbus uždavinys. Tai gali nulemti savalaikį tikslų pasiekimą ir ramų gyvenimą kelyje link jų.
Kaip nustatyti?
Taigi, kaip nusistatyti tą rizikos lygį, kuris man leis užmigti be 100 g „naktinės kepuraitės“ ar migdomųjų? Yra pastebėta, kad investuotojų atsakymai į klausimus apie toleranciją rizikai skiriasi priklausomai nuo:
- pinigų reikšmės jų gyvenime,
- išankstinių įsitikinimų dėl investavimo eigos,
- investavimo tikslų svarbos ir prioritetų,
- investicinės patirties,
- emocinės tiriamųjų būklės atsakymų metu (nuo to priklauso labiausiai).
Lengva kalbėti apie savo emocinį atsparumą biržos isterijoms, pakantumą rizikai ir galimus praradimus, kol dar nesate investavęs savo širdžiai mielų pinigėlių. Tačiau jau po pirmųjų netekčių savęs pažinimas pereina į gerokai aukštesnį lygį, o po žymesnių fnansinių nuostolių dažnai kyla ir sauskelnių poreikis.
Įsijausti į situaciją
Kiekvienas esame girdėjęs, kad aktoriai, siekdami geriau atlikti sudėtingą vaidmenį, pvz., benamio valkatos, stengiasi visiškai įsijausti į herojaus gyvenimo būdą ir aplinką. Ko gero, kažkiek laiko praleidus besirausiant po dvokiančius šiukšlių konteinerius ir miegant šaltame lyg lavono užpakalis geležinkelio perone, įsijausti į vaidmenį flmavimo aikštelėje praktiškai problemų nėra. Viso gyvenimo patirtį fksuojantys smegenų neuronai ir kiekviena kūno ląstelė lengvai sugrąžina patirtas emocijas ir išgyvenimus.
Taigi, patirties turintiems investuotojams siūlyčiau prisiminti pačią nesėkmingiausią savo investiciją ir tuo laiku lydėjusias savo
emocines būsenas:
- Kaip jaučiausi, kai supratau, jog pelnas virsta nuostoliais?
- Kokios mintys sukosi galvoje, kai nuostoliai peržengė 5 % ribą ar kai pasiekė -10 %?
- Pradėjo artėti prie – 20 %, – 30 % ir t. t.?
- Kaip įvardinčiau savo būsenas kiekvienu atveju? Lengvas susierzinimas, pyktis, baimė, agresija, apatija?
- Kokią būseną leisčiau sau vėl patirti? Kokį netekimų procentą tai atspindi? Ką žadėjau sau praeitą kartą? Kokiais atvejais šį kartą sakysiu „stop“?
Patirties neturintys investuotojai turi porą galimybių: išeiti trumpą savo lūkesčių ir nusivylimų pažinimo kursą bet kuriame kazino arba tiesiog pradėti investuoti į didelės rizikos VP kiek įmanoma mažesnėmis sumomis ir fksuoti savo emocines būsenas bei mintis, kiekvieną kartą kainai krentant.
Visų aukščiau pateiktų pratimų tikslas – rasti individualius atsakymus į klausimą: kaip aš įvardinčiau mažą, vidutinę ir didelę riziką?
Pavyzdys
Pažiūrėkime, kaip sau riziką įvardino ir su savo tikslais susiejo ankstesniame straipsnyje pateikto pavyzdžio savininkas:
*Kiekvieną kartą investicijai pasiekus metinę rizikos ribą, šio portfelio savininkas peržiūrės investicijų paskirstymą tiek pagal turto klases, tiek konkrečius produktus.
Beje, besaikis pelno vaikymasis neša ne ką mažesnį pavojų nei nesugebėjimas fksuoti praradimų. Pelno ribų neapsibrėžęs investuotojas dažnai praleidžia galimybę pasiimti pelną ir išnaudoti kainų korekcijos galimybes. Taigi, atsakykite sau į klausimą: kokią pelno ribą (proc.) pasiekęs peržiūrėsiu savo VP portfelio sudėtį ir atliksiu reikiamas korekcijas?
Šis 3-ias investavimo strategijos kūrimo žingsnis, ko gero, yra pats nemaloniausias. Niekas nemėgsta prisiminti savo klaidų, vėl pajusti su jomis susijusių neigiamų emocijų, analizuoti savo veiksmus ir keisti įpročius. Kur kas patogiau būtų tikėti, kad esame paveldėję W. Buffetto sėkmę. Tačiau, kaip sakoma, paveldimumas yra tai, kuo mes besąlygiškai tikime, kai mūsų vaikas namo parneša dešimtuką, o investavimo paslapčių, deja, kiekvienam tenka mokytis remiantis savo patirtimi.
Straipsnio autorius Rolandas Juraitis
Publikuota "Investuok" (2009-11)
Rolando Juraičio video įrašą apie investuotojų psichologiją galit peržiūrėt čia: