Teigiama, kad „alfa“ ir „beta“ rodiklių pagalba galima nustatyti tikrąjį fondų veiklos efektyvumą. Alfa parodo, ar fondų valdytojai sugeba uždirbti daugiau nei rinka. Beta atskleidžia, daugiau ar mažiau nei palyginamasis indeksas svyruoja fondo grąža.
Tam, kad būtų galima apskaičiuoti Alfa ir Beta rodiklius, fondas privalo turėti palyginamąjį indeksą. Jeigu tokio nėra – jų apskaičiuoti neįmanoma. Kaip ir dauguma statistinių rodiklių, taip ir šie – fondų vertinimo rodikliai – skaičiuojami naudojant praeities duomenis. Analitikai tiki, kad istorija, jei nesikeičia fundamentalūs veiksniai, su tam tikra tikimybe linkusi kartotis ateityje. Minimalus ekspertų rekomenduojamas statistiškai patikimas periodas rodiklių skaičiavimui – vieneri metai.
Alfa
Ar sugeba „pralenkti“ rinką
„Jei fondas „seka“ kurį nors rinkos indeksą (investuoja į įmones, kurios sudaro palyginamąjį indeksą), tai viskas, ką fondas uždirbo daugiau nei indeksas ir yra Alfa – perteklinė grąža“, – rodiklio esmę apibrėžia bankininkas Jonas Iržikevičius. Pasak eksperto, Alfa rodiklis apskaičiuojamas gana paprastai: iš fondo uždirbtos grąžos atėmus palyginamojo indekso grąžą, gautasis skaičius ir yra Alfa. Tiesa, šis supaprastinimas tinka tik tiems fondams, kurių rizika yra artima rinkos rizikai (sakoma, jog Beta lygi 1). Jei taip nėra, tada Alfa skaičiavimas tampa sudėtingesnis – indekso grąža indeksuojama koeficiento Beta, atžvilgiu ir atimama faktinė fondo grąža.
J. Iržikevičius teigia, kad Alfa rodiklis parodo, ar fondo valdytojai sugebėjo uždirbti daugiau nei visa rinka, todėl Alfa kartais vadinama „viršpelnio“ rodikliu – valdytojo pridėta verte.
Teigiamas – uždirbo daugiau
„Alfa rodiklis dažniausiai įvardijamas skaičiais, kurie parodo, kiek procentų fondo grąža yra didesnė ar mažesnė už rinkos grąžą, įvertinus fondo riziką. Jeigu Alfa rodiklis teigiamas, galima teigti, kad fondo prisiimama valdymo rizika leido uždirbti daugiau, nei būtų uždirbusi pasyvi rinka. Tačiau Alfa rodiklis gali būti ir neigiamas, kai valdomas fondas, įvertinus prisiimtą riziką, uždirbo mažiau, negu turėtų uždirbti“, – sako J. Iržikevičius, pridurdamas, kad indekso fondų (investuojančių į visas indeksą sudarančias įmones tokiomis pat proporcijomis, koks yra jų „svoris“ indekse) Alfa rodiklis teoriškai turėtų būti lygus nuliui – tokio fondo grąža turėtų sutapti su indekso grąža. Tačiau dėl fondo mokamų mokesčių jų Alfa rodiklis dažniausiai būna neigiamas.
Alfa rodiklių suma lygi nuliui
Teoriškai, jei rinkoje investuotų vien tik fondai, jų visų Alfa rodiklių suma būtų lygi nuliui: jei vieno fondo valdytojas priėmė geresnį sprendimą nei kolega kitame fonde ir nupirko brangstančių vertybinių popierių, tai kažkas juos pardavė ir prarado pelną, kurį galėjo uždirbti jų nepardavęs.
Rinkos indeksas tokiu atveju parodė bendrą kainų augimą. Jei vienas fondas uždirbo daugiau nei indeksas, kitas tuo metu kažką prarado. Vieno Alfa rodiklis padidėjo, kito – tiek pat sumažėjo. Todėl Alfa rodiklis parodo, kiek pinigų fondo valdytojas sugebėjo „atimti“ iš neteisingus sprendimus priimančių investuotojų.
Neskirtas fondų lyginimui
J. Iržikevičius teigia, kad Alfa rodiklis gali parodyti tik ar fondo valdytojas aplenkė rinką, ar uždirbo mažiau. Tačiau pagal jį lyginti fondų praktiškai negalima. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu fondai dirba toje pat rinkoje ir su tuo pačiu indeksu sieja vienodą dalį investicijų.
Tuo atveju, kai vienas fondas 70 proc. portfelio vertės susieja su indeksu X, o kitas fondas su tuo pačiu indeksu susieja 85 proc. portfelio vertės, fondų Alfa rodiklis X indekso atžvilgiu tampa nelygintinu.
Parinkti indeksą labai sunku
„Net jei fondas deklaruoja sekantis kažkokį indeksą, šis indeksas nebūtinai atspindi fondo investavimo strategiją“, – tvirtina bankininkas. Jei fondas investuoja į JAV akcijų rinką jau 20-30 metų, o jo palyginamasis indeksas yra S&P 500, tai Alfa rodiklis bus gana tikslus. Tačiau kai pagal šį rodiklį bandoma įvertinti fondus, investuojančius keliose besivystančiose rinkose, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, parinkti palyginamąjį indeksą, jei valdytojas nedeklaruoja, kokį indeksą seka, ganėtinai sunku.
Marketinginė priemonė
Alfa rodiklis dažniausiai naudojamas marketinginiais tikslais – siekiant parodyti, jog fondas veikia geriau nei rinka. Tačiau rodikliu gana lengva manipuliuoti. Jei parenkamas mažiau rizikingas palyginamasis indeksas nei reali fondo strategija, fondas paprastai uždirbs gerokai daugiau nei indeksas – jo Alfa rodiklis atrodys įspūdingai didelis. Todėl visada reikėtų pasitikrinti, su kokiu indeksu lyginama fondo grąža, ar jis tikrai geriausiai atitinka fondo strategiją ir investavimo kryptis.
Ekspertas teigia, kad net analitikai dažnai negali paaiškinti, kodėl Alfa rodiklis toks didelis ar stebėtinai mažas. Kartais tai gali būti nulemta vieno ar dviejų itin gerų ar blogų valdytojų sprendimų, kartais – sistemingos fondo politikos.
Beta
Rizika rinkos atžvilgiu
„Beta koeficientas parodo, kaip fondo grąža svyruoja lyginant ją su bendra rinkos grąža, t.y. kaip grąža svyruoja palyginamojo indekso atžvilgiu. Paprasčiau sakant, jeigu žinome palyginamąjį indeksą turinčio fondo Beta koeficientą, galime prognozuoti, kaip svyruos fondo pelningumas keičiantis indeksui. Jeigu Beta koeficientas lygus 1, reiškia fondo grąža svyruoja taip pat, kaip ir visos rinkos grąža. Kita vertus, tai reiškia, kad fondo valdytojai neprisiima daugiau rizikos nei rinka, taip pat nesiekia sumažinti pačios rinkos keliamos rizikos“, – tvirtina J.Iržikevičius.
Aktyviai valdomų fondų Beta – didesnė
Fondas, svyruojantis labiau nei rinka, t.y. turintis aukštą Beta koeficientą, paprastai būna aktyviai valdomas. Iš aktyviai valdomų fondų investuotojai paprastai tikisi aukštesnės grąžos, negu iš pasyvių ir tik bendrąją rinkos riziką prisiimančių fondų fondų. Fondų, siekiančių prisiimti mažiau rizikos už esančią rinkoje, Beta koeficientas būna mažesnis nei vienetas.
Alfa ir Beta ryšys
Jei fondo Beta rodiklis gerokai didesnis už vienetą, jo Alfa rodiklis dažniausiai svyruoja labiau. „Jei fondas prisiima didesnę riziką nei bendra rinkos rizika (tą parodo žymiai už vienetą didesnis Beta koeficientas), krizės atveju gali atsitikti ir taip, kad labai didelis Alfa rodiklis trumpuoju periodu dėl stipresnių nei rinka fondo svyravimų staiga gali tapti neigiamu Alfa rodikliu“, – įspėja J. Iržikevičius.
Tokiu atveju ypač padidėja valdytojų veiksmų įtaka fondų investicinei grąžai. Todėl valdytojų patirtis ir kvalifikacija yra labai svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingus fondo rezultatus.
Straipsnio autorius Inga Sakalauskaitė
Publikuota žurnale “Investuok” (3-2007 m.)