Investuotojai visame pasaulyje suka galvas, kaip uždirbti su kuo didesne garantija. Kaip garantuoti, kad pavyks neprarasti investuotų lėšų, kaip uždirbti net ir krentant kainoms? Visi, siekiantys šio tikslo, sutinka, kad pirmas žingsnis siekiant garantijos – išskaidyti investuojamas lėšas.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Aleksandro Rutkausko, pradėjus investuoti, svarbu suvokti, kad investavimas nėra garantuotas pelnas, o investuojant galima uždirbti, bet galima ir prarasti. Labai svarbu apsisaugoti nuo lemiamų praradimų, o investuojant ilgą laiką, kuri nors pasirinkta investavimo priemonė vis tiek neišvengiamai bus nuostolinga. Jei nupirkai 10 kiaušinių, nenešk jų viename krepšelyje, jei sudėsi į du – yra šansas, kad suduš tik vienas. Šis sparnuotas posakis iš tiesų yra ir pirmoji investavimo taisyklė. Profesionalai ją vadina diversifikacija.
Ne bet kokia kaina
„Lošti iš pinigų galima kazino“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Kristina Levišauskaitė, – “ investavimas yra būdas uždirbti ne bet kuria kaina, o maksimaliai apsaugant savo lėšas nuo praradimo“. Pasak profesorės, jei investuodami vertintumėm tik pelningumą, tada užtenka išsirinkti pačią pelningiausią akciją ar fondą, kuris rodo geriausius rezultatus iki šiol, ir visą savo turimą sumą ten investuoti. Taip turėtų būti pasiektas geriausias rezultatas pelningumo prasme. Bet kai pradedi galvoti, o kas bus, jei ta pelninga investicija taps nuostolinga dėl kažkokių pasikeitimų ir veiksnių, ko nenumatė ar net negalėjo numatyti investuotojas, supranti, kad gali ištikti ir visiškas praradimas. Tada atsiranda būtinybė skaidyti investicijas ir pasirinkti keletą variantų. Tai garantuoja, jog įvykiams pasisukus neigiama prasme, didelis lėšų praradimas mažai tikėtinas. Skaidymas, anot K.Levišauskaitės – tai net ne nauda, o investavimo esmė.
Nuo ko pradėti?
Nutarus investuoti ir žinant, jog investuojamus pinigus būtina skaidyti, kyla kitų klausimų: kokias investavimo priemones pasirinkti? Kaip skaidyti?
Anot prof. K.Levišauskaitės, pradėjus investuoti, labai svarbu nusistatyti savo tikslus: Kam investuoji? Kiek nori uždirbti? Per kiek laiko? Kiek gali sau leisti prarasti? Atsakius sau į šiuos klausimus, paaiškėja norimas pelningumas, rizika, kurią sau leidi, o tuo pačiu, ir investavimo priemonės.
Daugiau ar mažiau
Įvertinus savo poreikius ir galimybes, kitas mūsų žingsnis – nuspręsti, kokią dalį savų lėšų nukreipsite į mažai rizikingas priemones (galimas nedidelis, bet beveik garantuotas pelnas), kokią dalį į vidutinio rizikingumo (galimas vidutinis pelnas) ir kokią į rizikingas priemones (galimas didelis pelnas).
Suskirstymas
Investicijas į vertybinius popierius pagal pelningumą ir rizikingumą sąlyginai galima suskirstyti į kelias dideles grupes
- „sąlyginai“ saugios, mažai rizikingos: obligacijos ir obligacijų fondai, valstybės apdrausti investiciniai indėliai, su akcijomis
susietos obligacijos. - vidutinio rizikingumo akcijų fondai: investiciniai akcijų fondai investuojantys į išvystytų regionų rinkas (Pasaulio akcijų Fondų fondai, Vakarų Europa, JAV).
- aukštesnės nei vidutinės rizikos akcijų fondai: investiciniai akcijų fondai, investuojantys į besivystančių regionų rinkas (Centrinė ir Rytų Europa, Baltijos šalys, Balkanai).
- rizikingi akcijų fondai: investiciniai akcijų fondai, investuojantys į rizikingus (dėl politinių ar ekonominių veiksnių) regionus (Rusija, Kinija, Lotynų Amerika).
- labai rizikingos tiesioginės investicijos akcijų biržose Lietuvoje ar užsienyje: įmonių akcijos (nerekomenduojame pradedančiajam investuotojui).
Daugelis analitikų racionaliam vidutiniam investuotojui rekomenduoja tokias proporcijas: 25 proc. savo lėšų investuoti į mažai
rizikingas priemones, 50 proc. – į vidutines ir 25 proc. – į rizikingas. Tokios proporcijos iš vienos pusės užtikrina apsaugą nuo didelių praradimų, kurie tikėtini rizikingai investuojant, iš kitos pusės, jei rizikingos rinkos kyla – leidžia uždirbti „premijas“.
Kaip skaidyti?
Nusprendus, kaip išskaidysite investicijas pagal riziką, kitas rekomenduojamas žingsnis – skaidymas pasirinktos grupės viduje. Nors skaidymas iš esmės yra techninė procedūra, tačiau efektyvus jis bus tik prisilaikant tam tikrų principų. Anot prof. A.V.Rutkausko, reikia nedaryti elementarių klaidų: svarbiausia skaidant žiūrėti, kad pasirinkti fondai nebūtų „surišti“: vieno kaina kyla – ir kitas kyla, vienas krinta ir kitas krinta. Reikia taip pasirinkti, kad kainos būtų susietos priešingai: vienam krentant, kitas kiltų ir taip kompensuotų galimus praradimus.
Skaidymo esmę gerai perteikia klasikinis pavyzdys: investavęs į akinių nuo saulės verslą, laimėsi, jei vasara bus saulėta, tačiau tuo pat metu investavęs ir į skėčių verslą, laimėsi bet kokiu atveju. Jei vasara bus saulėta, pelną neš akiniai, jei lietinga – skėčiai.
Reikia pasidomėti, ar visiškai skirtinguose regionuose investuojantys fondai nenukreipia lėšų į tuos pačius verslo sektorius: pvz., fondai, investuojantys Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, didžiąją dalį investuojamų lėšų gali būti nukreipę į naftos bendroves, tad, krintant pasaulinėms naftos kainoms, kris abiejų fondų vertė.
Kiek skaidyti?
Anot profesorės K.Levišauskaitės, svarbiausia suvokti, kam jo reikia. Pirkdami kelių investicinių fondų vienetus, atliekate dviejų lygių išskaidymą: išskaidote tarp fondų (tarp regionų), o kiekvienas fondas savo viduje dar kartą išskaido Jūsų pinigus, pirkdamas akcijas bendram fondo akcijų portfeliui.
Vidutiniam investuotojui, investuojančiam sąlyginai nedideles lėšas, profesorė pataria įsigyti 3-4 investicinius fondus. Pradiniame etape, anot jos, galima įsigyti ir daugiau, tačiau po kažkurio laiko verta peržiūrėti panašių fondų rezultatus ir pasirinkti vieną kurį nors.
Pasak profesorės, nors pradžioje investicinių fondų gausa atrodo labai didelė, tačiau analizuojant, kur ir kaip jie investuoja, o svarbiausia, ar jie atitinka Jūsų lūkesčius, pasirinkimas lieka ne toks ir didelis.
Yra kelios klasikinėmis pripažintos tiesos:
„Investuok į tai, ką išmanai“ – paprastam žmogui, esančiam gana toli nuo verslo, tai atrodo sunku, jis privalo arba pasitikėti konsultantu, arba turėti supratimą. Bet savo nuomonės neturėjimas, net ir konsultuojantis su Jums patariančiu makleriu, yra blogai.
Anot profesorės, gerai turėti net ir ne visai pagrįstą nuomonę, nei jos neturėti visai: pavyzdžiui, jei maždaug įsivaizduoji, kad Kinija turi didelį potencialą, jauti, kad ši rinka dar gali žymiai augti, kad ji dar neįvertinta, seki verslo naujienas, geriau įsigyti fondo, investuojančio į Kiniją vienetus, nei Malaizijos, apie kurią nežinai beveik nieko, tik maždaug įsivaizduoji, kur ji yra.
„Įsigyk tiek produktų, kiek gali suvaldyti“ arba „turėk tiek vaikų, kiek sugebėsi jų išauklėti“. Pasak profesorės K.Levišauskaitės, vien automatiškai prisipirkus 15-20 fondų, vargiai tikėtina, jog sugebėsite juos prižiūrėti: įsigilinti, ar jie atitinka Jūsų lūkesčius, stebėti jų rezultatus, pokyčius.
„Fondas nėra šventa karvė“
„Kad ir kaip būtų gaila, bet sudėjus pinigus į investicinius fondus, viskas nesibaigia, galų gale, investicinis fondas nėra šventa karvė, kuri visais atvejais garantuoja tokį pelningumą, kokio norite“, – sako profesorė K.Levišauskaitė. Kartais jis gali pateisinti Jūsų lūkesčius, o atskirais atvejais, dėl objektyvių (visa rinka keičiasi ir „ritasi“ žemyn), o kartais, ir dėl subjektyvių priežasčių (fondų valdytojų profesionalumo, sugebėjimų), vieni rodo geresnius, kiti – blogesnius rezultatus.
Bent kartą metuose verta peržvelgti fondų rezultatus, įvertinti, ar Jūsų pasirinkti fondai vis dar atitinka Jūsų tikslus, ar užtikrina norimą pelningumą. Įsigijus labai daug fondų, tampa sunku tai daryti.
Teisinga visada
Skaidymas (diversifikacija)– visų pripažintas geriausias rizikos sumažinimo būdas. Tačiau, nors net paprastas mechaninis išskaidymas duoda naudos, prieš įsigyjant kiekvieną naują investicinį fondą, investicinį indėlį ar kitą produktą, reikia įvertinti, kiek jis tinka Jums, kiek atitinka Jūsų tikslus ir lūkesčius, kaip dera su kitais, jau turimais investiciniais produktais.
Niekas negali duoti visiškai patikimos rekomendacijos, kiek tiksliai Jūs turite įsigyti investicinių produktų ir kokių, bet rekomendacija skaidyti savo investicijas teisinga visada.
Straipsnio autorius Linas Pupelis
Publikuota žurnale "Investuok" (2007-1)