Aklas investavimas ir tikėjimas vien sėkmės metodu – didžiausi investuotojo priešai, prilygstantys pinigų išmetimui į balą. Belieka du keliai – taikyti techninę arba fundamentalią analizę. Tačiau kurį plačiai naudojamą metodą pasirinkti paprastam investuotojui? Į šį klausimą atsakyta žurnalo „Investuok“ surengtame seminare-diskusijoje, kur ietis surėmė šių skirtingų stovyklų atstovai Vytautas Keturka ir Vitalijus Šostak.
„Visi garsiausi pasaulio investuotojai solidžių rezultatų pasiekė taikydami fundamentalią analizę“, – seminaro dalyviams teigė sertifikuotas finansų analitikas V. Šostak. Tačiau jam suskubo oponuoti techninės analizės šalininkas, profesionalus investuotojas V. Keturka: „Investuotojas, perpratęs techninę analizę, gali tikėtis tokių pat arba net geresnių rezultatų. Tiesa, sugaišdamas kur kas mažiau laiko.“
Nustatykime vertę
Vitalij Šostak
Ir techninė, ir fundamentali analizė turi pranašumų ir trūkumų. Didelę patirtį sukaupę investuotojai dažnai pabrėžia, kad finansų rinkose šiuos metodus būtina taikyti kartu, tačiau pradedantiesiems reikėtų perprasti nors vieną iš jų. Pasak V. Šostak, fundamentali analizė – įrankių rinkinys, be kurio neįmanoma sėkmingai investuoti.
„Visi privalome suprasti, kad investavimas yra darbas, kurio negalima atlikti atmestinai. Pasirinkus galimus investavimo objektus, neužtenka peržvelgti tų kompanijų interneto puslapyje pateikiamos informacijos, nes apie esminius rodiklius – rinkos kainą ir tikrąją vertę – neįmanoma rasti jokių duomenų. Būtina atminti, kad rinkos kaina dažniausiai neatspindi tikrosios įmonių finansinių priemonių (turto) vertės, todėl reikia pasinaudoti objektyvia bendrovės kiekybine ir kokybine informacija“, – teigė V. Šostak.
Fundamentali analizė – įrankių rinkinys, be kurio neįmanoma sėkmingai investuoti.
Analizuojant kompanijos kiekybinius parametrus investuotojo žvilgsnis pirmiausia turėtų krypti į pelno (nuostolio) ir pinigų srautų ataskaitas, taip pat balansą. Manoma, kad jei kompanija dirba pelningai, didėja ir jos turtas, vėliau virstantis augančia akcininkų nuosavybe. Esą tai vienas paprasčiausių būdų suprasti, kodėl tam tikros įmonės vertybinių popierių vertė kyla ar krinta.
Darbo šaknys karčios
Tačiau tarp pelno (nuostolio) ir pinigų srautų ataskaitų yra esminis skirtumas, į kurį investuotojai privalo atkreipti dėmesį. Pinigų srautų ataskaita rodo jau gautų pinigų kiekį kompanijos sąskaitoje, o pelno (nuostolio) ataskaita sumuoja tiek gautas, tiek gautinas pajamas. Tai ypač svarbu norint kuo tiksliau numatyti kompanijos apyvartumo gaires ir plėtros perspektyvas ateityje. Todėl pelno (nuostolio) ataskaitoje deklaruojamas solidus kapitalas dar nereiškia, kad įmonė nepatirs apyvartinio kapitalo trūkumo. Detali pinigų srautų analizė investuotojui leidžia suprasti tikrąją kompanijos finansinę būklę.
„Jeigu vadovausimės tik šiais kriterijais, analizė bus ganėtinai paviršutiniška. Norint kuo tikslesnės informacijos, reikia sisteminti kur kas daugiau rodiklių. Ne mažiau svarbu įsigilinti į kompanijos verslo modelį, aplinką, kurioje vykdomas verslas, konkurencingumą ir kompanijos raidos etapus. Fundamentali analizė yra gana sudėtingas metodas, kuriam reikia daug investuotojo laiko ir pastangų. Finansinių priemonių pirkimas mažesne ir pardavimas didesne kaina negu tikroji kompanijos vertė užtikrina investuotojui daug didesnę grąžą negu rinkos vidurkis“, – teigė V. Šostak.
Ekspertai pripažįsta, kad fundamentali analizė tinkamesnė ilgalaikio investavimo šalininkams, tačiau dėl rinkų nepastovumo ir jose veikiančių psichologinių veiksnių investuotojui sėkmės ji negarantuoja.
Viskas kartu
Vytautas Keturka
„Man keista, kad pradinukai investuotojai iš karto mokomi investuoti. Esu įsitikinęs, kad sėkmingu investuotoju tampama tik nuėjus spekulianto kelią. Klausydamas kolegos supratau, kad fundamentalios analizės modelis yra labai sudėtingas, todėl nepatyręs investuotojas, netinkamai įvertinęs bent vieną iš fundamentalios analizės segmentų, rinkoje gali patirti nuostolių. Tad siūlyčiau pasirinkti techninę analizę, kurios principas – pateikiamų grafikų analizė. Ji nagrinėja istorinius įvairių finansinių priemonių svyravimo ir apyvartos duomenis, kurių loginis ir matematinis interpretavimas leidžia priimti investicinius sprendimus. Techninės analizės grafikai investuotojui pateikia visą informaciją apie tiriamą objektą, todėl nereikia gaišti laiko nustatinėjant vertes, verslo modelius ir kitus aspektus, reikalingus fundamentaliai analizei atlikti“, – V. Šostak oponavo V. Keturka.
Pastebima, kad praktinis techninės analizės taikymas, pasak V. Keturkos, neįtikėtinai palengvina darbą ir nuosaikiam investuotojui, ir spekuliantui, tačiau būtina išmokti taikyti bent vieną iš techninės analizės metodų. Tiesa, ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Metodų daug, o patį tinkamiausią nurodyti ganėtinai sunku. Daugiau kaip 12 metų valiutomis prekiaujantis V. Keturka tikina dažniausiai naudojantis vieną populiariausių pasaulyje – palaikymo ir pasipriešinimo lygių nustatymo metodą.
„Kas tai yra ir kaip šią sistemą taikyti?“ – klausė seminaro dalyviai.
Momento laukimas
„Šiuo metodu siekiama numatyti, kiek tam tikros investavimo priemonės vertė gali kristi ir kada turėtų pradėti kilti. Arba kiek kaina turėtų kilti, kad vėl pradėtų kristi. Jeigu rinkoje „pramušamas“ palaikymo lygis, investuotojai atlieka pirkimo sandorius, jei krinta žemiau pasipriešinimo lygio – investuotojai finansines priemones parduoda. Kuo didesnis palaikymo ir pasipriešinimo lygis, tuo didėja galimybė, kad kaina kils. Pačias įvairiausias situacijas galima modeliuoti grafikuose, todėl investuotojui belieka nuosekliai mokytis, tobulėti ir aktyviai sekti rinką“, – asmenine patirtimi dalijosi V. Keturka.
Jo teigimu, palaikymo ir pasipriešinimo lygių nustatymas tinkamas ir spekuliacija grindžiamai trumpalaikei prekybai, ir investuojantiesiems ilgesniam laikotarpiui.
„Jei žiūrėtume į įvairių finansinių priemonių grafikus, jie paprastai juda tendencijomis (angl. trends), todėl rinkų istorija linkusi kartotis. Pavyzdžiui, prekiaujant valiutomis, investuotojams, atlikusiems analizę, būtina turėti planą, kada tiksliai reikėtų pirkti ir parduoti. Pabrėžiu, kad plano laikytis būtina. Deja, ne visiems ir ne visada tai pavyksta, nes žmones valdo psichologiniai veiksniai. Biržos spekulianto veiklos sėkmę 70 % lemia būtent psichologija ir tik 30 % techninė analizė“, – seminaro dalyviams sakė V. Keturka.
Raudona linija – pasipriešinimo lygio nustatymas, žalia – palaikymo. Investuotojai perka finansines priemones kainai pakilus aukščiau grafike matomo palaikymo lygio ir parduoda kainai kritus žemiau pasipriešinimo lygio.
Sistemingas veikimas
Fundamentalios analizės ekspertas V. Šostak oponuodamas V. Keturkai pabrėžė, kad investuojant pasikliauti tik grafikais negalima.
„Rinkoje atsitinka daug nenumatytų įvykių, kurie daro didelę įtaką finansinių priemonių kainų kaitai. Supraskime, kad į techninės analizės grafikus ne visada spėja patekti svarbiausia, o gal ir labai netikėta informacija, galinti stipriai paveikti investuotojų elgesį. Todėl, nors ir naudojate techninę analizę, visada būkite budrūs ir sekite naujienas“, – teigė V. Šostak.
Tiesa, V. Keturka, kurio pagrindinė veikla – prekyba eurais ir JAV doleriais, patvirtino, kad naudojasi ne tik technine analize, bet ir stengiasi sekti pasaulio ekonomikos naujienas.
„Prekiaudamas biržoje niekada niekuo negali būti tikras. Jeigu būčiau tikras, kad mano taikomas palaikymo ir pasipriešinimo lygių nustatymas pasiteisins konkrečiu momentu, galėčiau investuoti visus uždirbtus pinigus, tačiau jokia sistema 100 % negarantuoja sėkmės. Todėl reikia turėti kuo daugiau informacijos, norint pašalinti kuo daugiau rizikos veiksnių. Tačiau dažniausiai mano pirkimo ir pardavimo laiką lemia atliekama techninė analizė“, – teigė V. Keturka.
Sėkmė ištvermingiausiems
Abiejų stovyklų ekspertai sutaria, kad investuojant verta išbandyti abi analizių rūšis. Pasak jų, blogiausia, kai žmonės investuoja ir net nesistengia gilintis nei į techninę, nei į fundamentalią analizę.
Kodėl su vertybiniais popieriais negalima elgtis atmestinai? Chrestomatiniu atsakymu į šį klausimą galima vadinti didžiausios pasaulyje technologijų kompanijos „Apple“ vadovų istoriją. Paaiškėjo, kad dar 1976 m. vienas šios kompanijos steigėjų Ronaldas Wayne‘as dėl finansinių bendrovės problemų pardavė 10 % „Apple“ akcijų vos už 800 JAV dolerių. Nepraėjus nė metams šių akcijų vertė siekė jau 2,77 mln. JAV dolerių. Šiuo metu korporacijos 10 % akcijų vertinama 35 mlrd. JAV dolerių. Analitikai šį R. Wayne‘o žingsnį vertina kaip brangiausiai kainavusią klaidą pasaulyje.
Biržos spekulianto sėkmę 70 % lemia psichologija ir tik 30 % techninė analizė.
„Kiekvienas investuotojas, pirkdamas tam tikros įmonės akcijų, privalo įžvelgti jos ateitį. Būtina įvertinti įmonės perspektyvas, įžvelgti stiprybes ir silpnybes. Kitaip tariant, į šį procesą reikia žvelgti verslininko akimis“, – teigė V. Šostak. Pasaulio ekonomikos ir finansų sektoriuose vyksta nuolatiniai svyravimai, dar vadinami ekonomikos ciklais, skirstomi į krizes, pagyvėjimus, pakilimus ir nuosmukius.
Sunaikintos iliuzijos
Todėl investuotojams reikėtų nustatyti, kurioje ekonomikos ciklo dalyje yra pasaulio, atskirų regionų ekonomika ir kokios juose verslo galimybės kompanijoms.
„Įdarbinti savo pinigus reikėtų per ekonomikos krizę, prieš prasidedant pagyvėjimui, kai finansinių priemonių galima įsigyti mažiausiomis kainomis“, – patarė V. Šostak.
Straipsnio autorius Robertas Kartavičius
Publikuota 48-ąjame žurnalo numeryje