Kaip suvokti, kokia mano rizikos tolerancija

Greičiausiai teko atsidurti situacijoje, kai, nusprendus investuoti tam tikrą pinigų sumą ir atėjus į banką, finansų patarėjai uždavė klausimą: „Kokia yra jūsų rizikos tolerancija?“ Bet kaip žinoti, kas yra rizika, tuo labiau kokią ją toleruoju? Kaip elgtis, kai numatyti rezultatai neatitinka pirminio supratimo?

balansavimas

„Kiekviena investicija yra susijusi su rizika ir pelnu, todėl kuo daugiau norite uždirbti, tuo daugiau turite priimti rizikos.“ Tokia frazę galite perskaityti daugelyje investavimui skirtų leidinių ar tiesiog išgirsti iš finansų patarėjo lūpų. Medicinos mokslų daktaras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis riziką apibūdina kaip žmogaus sugebėjimą priimti sprendimus, kai trūksta informacijos, t. y. kai žmogaus sprendimams logiškai pagrįsti turimos informacijos nepakanka, bet sprendimą priimti arba reikia (žmogus rizikuoja, nes privalo), arba norisi (žmogus rizikuoja tam, kad pažaistų su likimu, ir tikisi laimėti).

„Rizika visuomet susijusi su lūkesčiais ir yra nukreipta į ateitį, todėl gali pavykti išlošti, tačiau gali ir nepasisekti“, – aiškina doc. E. Laurinaitis. Rizikos supratimas yra labai asmeniškas dalykas: kas vienam saugu, beveik nerizikinga, kitam žmogui gali būti tiesiog nepakeliama našta. „Sugebėjimas rizikuoti ir priimti sprendimus yra skirtingas, tai labai priklauso nuo auklėjimo ir nuo aplinkos, kurioje išaugo žmogus, – pabrėžia psichoterapeutas E. Laurinaitis. – Tai, ką mes vadiname verslumu, yra tiesiog žmogaus noras būti nepriklausomam ir save materialiai išlaikyti. Mūsų visuomenėje verslumo lygis yra itin žemas ir tai labai susiję su rizikos tolerancija, kuri yra pakankamai maža.“ Pasak VU docento, žmonės bijo rizikuoti, o tai labai gerai atsispindi lietuvių tautosakoje ir patarlėse, tokiose kaip „geriau žvirblis rankoje, nei gervė danguje“, „devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk“ ir t. t.

Rizikos tolerancija

Fondų valdytojas Oleg Poluden riziką apibūdina kaip rinkos svyravimus tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę. „Kaip žmogus reaguoja į šiuos rinkų svyravimus, priklauso ne tik nuo jo rizikos tolerancijos, bet ir nuo turimo žinių bagažo bei patirties investavimo srityje. Rizikos toleranciją visuomet reikėtų tiesiogiai susieti su investavimo tikslu, strategija ir investavimo horizontu, t.y. kuriam laikui mes investuojame, – aiškina O. Poluden. – Būtina nepamiršti, kad trumpuoju periodu svyravimai visuomet gali būti ryškūs, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie išsilygina.“

Jasonas Zweigas savo knygoje „Jūsų pinigai ir jūsų smegenys“ teigia, kad kiekvieno žmogaus investavimo rizikos lygis nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių. „Bent mažiausias nors vieno iš tų veiksnių pokytis gali paversti žmogų iš įsiutusio buliaus į bailią mešką per kelias sekundes. Nemažai investuotojų, manančių, jog mėgsta didelius finansinius lošimus, dažnai tuoj pat atsitraukia, kai tik nors kiek praranda pinigų, – aiškina J. Zweigas. – Vyresnio amžiaus našlės gali imtis didelės finansinės rizikos, o jauni viengungiai tampa tikrais bailiais. Dar daugiau – įdeda savo lėšas į gana saugius fondus, o savo vaikų mokslams skirtus pinigus „kiša“ į kaupiamąsias obligacijas.“

Daugelis ekspertų sutinka, kad neverta rizikingai investuoti, jei tai verčia žmogų nemiegoti naktimis, jaudintis, ar rinkoje atsiradusi panika jį paveikia ir jis parduoda savo investicijas tik pasirodžius pirmiems rinkos kritimo ženklams. „Žmonėms, kurie netoleruoja rizikos, patariama siekti ilgalaikio laikotarpio grąžos iš gerai suplanuotos rizikos, t. y. pradėti nuo investavimo į priemones, kurios nereikalauja nuolatinio stebėjimo, pvz., SASO (su akcijom susietos obligacijos, kai pasibaigus terminui garantuojama nominali SASO vertė) ar investicinis indėlis, – aiškina Oleg Poluden, – ir palaipsniui platinti savo horizontą, t. y. įdėti į savo portfelį daugiau rizikingų investicijų.“

Nepamatuota rizika – avantiūrizmas

Pasak psichoterapeuto E. Laurinaičio, žmonės riziką supranta daugmaž vienodai, tačiau jie linkę skirtingai rizikuoti. „Jei žmogus bandė rizikuoti ir jam pasisekė, tai jis ir toliau bus linkęs rizikuoti, tačiau viskam yra ribos, – aiškina E. Laurinaitis. – Rizikos gali būti per mažai ir žmogus nesugebės išsiugdyti savarankiškumo priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Tačiau taip pat rizikos gali būti per daug ir tuomet žmogus nebematys realių požymių, kad rizikuoti nebereikia.“ Žmogui neadekvačiai rizikuojant, toks jo elgesys yra laikomas nebe rizikavimu, o greičiau avantiūrizmu. „Tokioje situacijoje realybė suvokiama iškreiptai, į įvykių sūkurį yra šokama stačia galva, todėl net jei žmogus yra ką nors laimėjęs trumpalaikėje perspektyvoje, jis viską pralošia imdamasis kitos avantiūros“, – teigia doc. E. Laurinaitis.

Vadinamieji adrenalino fanatikai turi eiti nuo avantiūrios prie avantiūros, nes tokia jų prigimtis. Pasak psichoterapeuto, tai atsitinka dėl tam tikrų biologinių priežasčių, nes tokių žmonių organizmas yra per mažai jautrus adrenalinui, jo reikia labai daug, kad žmogus pajustų malonumą ar pasitenkinimą, todėl jo kiekį didina dirbtinai. „Avantiūrizmas gali turėti ypač neigiamų finansinių pasekmių“, – pabrėžia medicinos mokslų daktaras E. Laurinaitis. Jis teigia, kad įvertinti savo rizikos toleranciją ir polinkį rizikai galima labai paprastai: reikia pažiūrėti, kiek mūsų rizikingų sprendimų pasiteisino, o kiek ne, ir sau atsakyti, ar galime toleruoti 10–30 proc. praradimų, ar negalime. „Viskas priklauso nuo žmogaus suvokimo, kaip jis pats jaučiasi pralaimėjęs, ir kiek laimėjimai, kuriuos jis patiria, atsveria jo pralošimus“, – dėsto psichoterapeutas.

Investicijų planavimas

Planuojant savo investicijas Oleg Poluden pataria įvertinti savo galimybes, t. y. atsižvelgti į amžių, esamą finansinę padėtį, įsipareigojimus ir pan., ir aptarti šią situaciją su savo finansų patarėju.

Jasonas Zweigas savo knygoje „Jūsų pinigai ir jūsų smegenys“ taip pat pataria nusistatyti aiškius ir nuoseklius tikslus, tačiau praktika rodo, kad daugelis žmonių nėra tikri, kokie jų tikslai. „Dar neseniai jums atrodė, kad žinote juos, bet jums teko pakeisti savo nuomonę. Teoriškai, Jūs tiksliai žinote, kiek galite sau leisti rizikuoti. Tačiau, praktiškai, kol rinka kilo, jūs sakėte sau, kad galite smarkiai rizikuoti, o kai ji ėmė smukti, staiga rizikuoti nebenorite“, – aiškina J. Zweigas. Tokiai situacijai suvaldyti jis pataria susikurti investavimo strategiją kaip geriausią būdą apsisaugoti nuo emocinio chaoso, kurį sukelia investicijų kainų kritimas. „Iš anksto aprašykite savo investavimo strategiją ir procedūras. Tai vadinama investavimo strategijos teiginiais. Šie teiginiai nurodo, ką jūs kaip individas ar organizacija siekiate daryti su pinigais ir kaip tai atliksite. Yra išvardijami tikslai, taip pat priemonės jiems pasiekti. Jais vadovaujantis ir reikia veikti, tai jūsų sutartis su pačiu savimi arba su savo organizacija“, – aiškina knygos „Jūsų pinigai ir jūsų smegenys“ autorius.

Rizikos įvertinimas

„Žmogus, nori to ar nenori, vis tiek turės rizikuoti, nes visos informacijos apie visą pasaulį turėti neįmanoma, – aiškina doc. E. Laurinaitis. – Patyręs nesėkmę žmogus kitą kartą skaičiuos daug dėmesingiau ir kruopščiau.“ Jasonas Zweigas taip pat teigia, kad jei žmogui niekuomet neteko išgyventi rinkos smukimo, jis turbūt įsivaizduoja, kad turi plieninius nervus. „Kiekvienas naujas investuotojas turėtų gerai išstudijuoti finansų istoriją, kad žinotų, jog pakilimą visuomet lydi smukimas, o labiausiai savimi patenkinti investuotojai žlunga pirmieji, – teigia knygos „Jūsų pinigai ir jūsų smegenys“ autorius. – Kiekvienas žino, kad reikia pirkti pigiai, o parduoti brangiai. Vis dėlto dažnai mes perkame brangiai, o parduodame pigiai. Kiekvienas žino, kad numušti rinkos kainos beveik neįmanoma, bet beveik kiekvienas mano, kad jis sugebės tai padaryti. Kiekvienas žino, kad Volstrito strategai negali numatyti, kaip svyruos rinka, bet investuotojai vis tiek gaudo kiekvieną prognozuotojų žodį. Visi žino, kad pirkti „karštas“ akcijas yra tiesiausias kelias „sudegti“, tačiau milijonai investuotojų kiekvienais metais „lekia tiesiai į liepsną“. Daugelis iš jų tai daro nebe pirmą kartą, nors prieš metus ar dvejus sau buvo prisiekę, kad daugiau „nebesudegs“.

Straipnio autorius Rūta Beresnevičienė

Publikuota "Investuok" (2008-10)
Posted in Nemokamai, Pradedantiesiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.