Kitados prekiautojai sandorius sudarinėjo telefonu ir braižė grafikus ranka. Dabar visi tam naudoja kompiuterius. Tačiau visi dideli finansų rinkų dalyviai jau senų seniausiai naudojasi algoritmais. Kuo anksčiau pradėsite keisti įpročius, tuo didesnį pranašumą turėsite, palyginti su kitais rinkos dalyviais.
Sąvoka „algoritminė prekyba“ pastaruoju metu tampa vis populiaresnė ir net per naujienas jau yra kreipiamas dėmesys į tokio tipo prekybą.
Atrodytų, kad algoritminė prekyba – kažkokie nauji vėjai rinkoje. Iš tikrųjų pirmuosius algoritmus prekiautojai pradėjo naudoti dar 1989 m. Stevenas Swansonas su partneriais Jamesu Hawkesu ir Davidu Whitcombu organizavo pirmąją automatizuotos prekybos kompaniją „Automated Trading Desk“. Tais laikais užsakymo apdorojimo greitis siekė viso labo vieną sekundę, o visi kiti finansų rinkos dalyviai dirbo telefonu.
Anksčiau ar vėliau diduma rinkos dalyvių naudos algoritmus prekyboje.
Prekybos principai
Manau, terminas parodo pats, tačiau pabandysime geriau pasiaiškinti, kas tai yra. Taigi algoritminė prekyba (angl. algorythmic trading, automated trading) – prekybos finansų rinkose metodas, kai tam tikras prekybinis algoritmas vykdomas naudojant programas. Programos įdiegiamos į prekybos terminalą arba prisijungia tiesiogiai prie biržos. Tai jau priklauso nuo to, kokios jūsų galimybės ir kokias finansų rinkas naudojate. Prekybiniame algoritme turi būti įdiegtos pozicijos atidarymo taisyklės (prekybos signalas), pozicijos laikymas, pozicijos uždarymo taisyklės, kapitalo ir rizikos valdymas. Idealus prekybinis algoritmas yra tas, kuris reikalauja minimalaus žmogaus dalyvavimo ir yra suprogramuotas viską atlikti automatiškai.
Kalbant paprasta kalba: parašėte programą, įjungėte – ji pati prekiauja, o jūs tik retsykiais žvilgtelite, kaip auga jūsų sąskaita. Tikrovėje viskas nėra taip paprasta. Viena iš pagrindinių priežasčių – nuolat besikeičiančios tendencijos rinkose. Antra priežastis – netikėti neprognozuojami kainų šuoliai (naujienos, nenugalimos jėgos aplinkybės ir pan.).
Dėl to didumą algoritminės prekybos vis vien kontroliuoja prekiautojai.
Aš pats algoritminę prekybą skirstau į du tipus: aukšto dažnio prekybą ir robotus padėjėjus.
Kai lemia sekundės dalys
Aukšto dažnio prekyba (angl. high frequency trading, HFT) – algoritminės prekybos tipas, kai sandoriai vykdomi per milisekundes. Paprastai tokie algoritmai jungiami tiesiogiai prie biržos ir atlieka operacijas kainų sraute. Yra trys pagrindinės aukšto dažnio prekybos strategijos: darbo su likvidumu strategija, statistinio arbitražo strategija ir likvidumo paieškos strategija.
Darbo su likvidumu strategija, paprastai kalbant, yra darbas spredo viduje. Kartais, kai aktyvumas rinkoje nelabai didelis, spredas išsiplečia. Neužtenka prekybos dalyvių tam, kad būtų patenkinta esama paklausa arba pasiūla. Tuomet šią paklausą gali patenkinti aukšto dažnio prekiautojai, lopydami likvidumo skyles ir iš to uždirbdami.
Statistinis arbitražas – kelių brokerių kainų analizė ir kainų skirtumų paieška. Momentinis pirkimas iš vieno brokerio ir pardavimas kitam, kai tik randamas toks neefektyvumas. Na, vienas brokeris akcijas parduoda po 5,50, o kitas brokeris dar nespėjo pakeisti kainos ir iš jo pirkti kainuoja 5,51. Štai algoritmas ir nupirks iš to brokerio, kur pigiau, ir parduos tam, pas kurį brangiau. Ir visa tai per milisekundes.
Likvidumo paieškos strategija – algoritmas peržiūri užklausas pagal aktyvus, randa didelę užklausą ir atsistoja į tą pusę kaip ir didelė paraiška. Paprastai kalbant, kažkas nori atlikti stambų orderį ir šis didelis orderis, suprantama, turės didelį efektą rinkoje. Todėl algoritmas prisijungia prie stambaus dalyvio ir prekiauja su juo, uždirbdamas iš didelio masto efekto.
Reikia suprasti: aukšto dažnio prekyba – labai brangus malonumas, ir ten viską lemia milisekundės. Tai reiškia, kad pagrindiniai dalyviai, naudojantys aukšto dažnio prekybą, yra stambūs bankai ir didžiausi investiciniai fondai, kurie dažnai savo įrangą montuoja netoli biržos arba net pačioje biržoje.
Aukšto dažnio prekybos kūrėjai paprastai yra matematikos, statistikos arba ekonometrijos profesoriai arba mokslo daktarai. Visa tokios prekybos esmė yra trumpalaikiai sandoriai, kurių tikslai maži, bet kiekis didelis. Visas šis procesas, be abejo, yra daug sudėtingesnis, tačiau jo esmė tokia.
Robotas vietoj žmogaus
Robotai padėjėjai – tai programos, kurios diegiamos į terminalą ir prekiauja iš esmės taip pat kaip žmogus. Kitaip sakant, jei asmuo prekiauja pagal strategiją su aiškiomis taisyklėmis ir gali šią strategiją aprašyti programavimo kalba, jis gali sukurti robotą, kuris prekiaus vietoj jo. Yra du tokių robotų tipai. Automatiniai, kurie viską daro patys. Atidaro ir uždaro sandorius. Prekiautojui tereikia juos įjungti. Ir pusiau automatiniai, kurie patys sandorių neatidaro, tačiau praneša apie signalą pagal numatytą strategiją. Tokiu atveju jau pats prekiautojas priima sprendimą, atidaryti poziciją ar ne.
Taigi tokia algoritminė prekyba prieinama kiekvienam. Jums tereikia tiksliai ir aiškiai aprašyti savo prekybos strategiją, visus niuansus ir taisykles, atiduoti programuotojams, ir jie jau parašys pagal jūsų nurodymus reikiamą programą.
Tačiau universalaus roboto sukurti vis dėlto nepavyks. Iš esmės dėl to, kad rinkoje yra judėjimo kryptis (angl. trend) ir šoninis judėjimas (kai krypties nėra). Krypties algoritmai praranda pinigų šoninio judėjimo metu, o diapazoniniai robotai praranda pinigų krypties metu, nes veikia skirtingi kainos judėjimo principai, todėl prekiautojo dalyvavimas vis vien būtinas, kad būtų žinoma, kada kokį robotą įjungti arba išjungti.
Robotizuotos prekybos pliusas – psichologinės komponentės eliminavimas. Robotas nepatiria emocijų. Jis tiksliai atlieka užduotį. Minusai – robotas negali išanalizuoti fono, nežino, kada kažkas atsitiks pasaulyje, ir nesupranta skirtumo tarp šoninio judėjimo ir trendo. Be to, prekiautojas gali nemokėti aprašyti savo strategijos.
Naudoti algoritminę prekybą ar ne – spręsti kiekvienam iš jūsų pačiam, tačiau atminkite, kad mes jau 21 amžiuje. Kitados prekiautojai prekiavo telefonu ir braižė grafikus ranka. Dabar visi tam naudoja kompiuterius. Tačiau visi dideli finansų rinkų dalyviai jau senų seniausiai naudojasi algoritmais. Laiko klausimas, kada rankinis sandorių atidarymas nukeliaus į praeitį kaip ir biržų kainų analizavimas laikraščiuose.
Kuo anksčiau pradėsite keisti įpročius, tuo didesnį pranašumą turėsite, palyginti su kitais rinkos dalyviais.
Straipsnio autorius – Maksim Pavlovskij