Profesionalaus prekiautojo “Forex” rinkoje, “Investuok akademijos” lektoriaus, Vytauto Keturkos mintys ir atradimai.
Vytautas Keturka
Forex rinka yra viena įdomiausių, bet tuo pačiu ir sudėtingiausių investavimo rūšių. Tenka girdėti labai daug visokiausių kalbų. Vieni sako, kad čia uždirbti neįmanoma. Kiti kalba atvirkščiai, kad tai didelių uždarbio galimybių rinka. Treti pasakoja, kad tai rinka su nuliniu uždarbio variantu, t.y., kad jei vienas žmogus šioje rinkoje laimi, tai kitas būtinai turi tokią pačią sumą pralaimėti ir t.t.
Jau daug metų esu šioje rinkoje ir galėčiau pasakyti, kad nė vienas iš aukščiau paminėtų teiginių nėra teisingas. Pirmiausia, noriu paneigti teiginį, kad tai rinka su nuliniu uždarbio variantu. Valiutinių ateities sandorių (futures) , arba valiutinių opcionų (options) sandorių rinkos yra rinkos su nuliniu uždarbio variantu. „Spot“ rinka tokia nėra, nes tik nedidelę jos dalį sudaro spekuliacija. Didžiausia apyvartą šioje rinkoje tenka tiesioginių valiutinių keitimų sandoriams (kai tiesiog rinkoje perkama ir parduodama valiuta su tikslu vėliau ją panaudoti pirkimams arba atsiskaitymams).
Ar įmanoma išmokti tinkamai prekiauti šioje rinkoje?
Taip, įmanoma. Turėtumėte išmokti naudoti techninę analizę, fundamentaliąją analizę ir suprasti savo, kaip investuotojo, veiksmų psichologiją. Tai viskas. Tačiau, jei techninę ir fundamentinę analizę galima išmokti taikyti pakankamai greitai, tai pašalinti psichologinę įtaką iš jūsų prekybos yra pakankamai sudėtingas ir sunkus procesas, kuris pareikalaus didžiausių pastangų ir laiko sąnaudų. O jeigu jūs bandysite šį procesą paspartinti netinkamais būdais, tai, priklausomai nuo jūsų psichologinio atsparumo, galite žymiai pailginti psichologinės adaptacijos laikotarpį papildomai eikvodami brangų laiką šalinti prekybos metu patirtas psichologines traumas.
Taigi, galioja paprastas posakis. Išmokti ir suprasti kaip reikia pelningai prekiauti – lengva. Pelningai prekiauti – sunku. Taip yra todėl, kad prekybinės sąskaitos pelningumas priklauso nuo jūsų kaip investuotojo psichologijos.
Psichikos ypatumai
Visi mes dar nuo mokyklos laikų prisimename paprastą statistinį pavyzdį, kai 100 kartų mesta moneta vienodą (arba beveik vienodą) kartų kiekį nukrinta skaičiumi arba herbu. Ir nesvarbu, kad kelis kartus iš eilės gali kristi ta pati monetos pusė. Tai visiškai nekeičia galutinio rezultato. Panašiai atsitinka ir su prekiautoju naujoku. Nesvarbu, kad pradžioje kažkuriems pasiseka uždirbti, bet ilgainiui šis uždarbis tampa lygus nuliui. O po tam tikro laiko naujokas pradeda žygiuoti stabilaus nuostolio generavimo keliu. Ir kuo daugiau studijuoja ir dirba, tuo stabiliau generuoja nuostolius. Kodėl taip atsitinka? Paaiškinimas labai paprastas. Kaip teigia psichologai, žmogaus psichologinė reakciją į praradimą yra žymiai stipresnė, negu į tokios pačios sumos uždarbį. Paprasčiau kalbant, mes praradę nusimename labiau negu uždirbę džiaugiamės.
Atsiradus magnetinio rezonanso tyrimams, tapo įmanoma stebėti smegenų veiklą ir sužinoti daug lig tol nežinomų dalykų. Anksčiau buvo manoma, kad smegenys vienalytės. Bet taip nėra. Skirtingoms funkcijoms atlikti yra naudojamos skirtingos smegenų dalys. Pavyzdžiui, ramybės būsenoje, mes mąstome ir priimame sprendimus priekine (kaktine) smegenų dalimi (nesu medikas, todėl atsiprašau jei neteisingai nurodysiu pavadinimus). Ši smegenų dalis atlieka išsamią situacijos analizę ir priima gerai apmąstytą sprendimą. Grėsmės metu mūsų mąstymas perkeliamas į šonines arba pakaušyje esančią smegenų dalis, kurios neturi analitinių sugebėjimų, bet žaibo greitumu gali pasirinkti vieną iš kelių galimų sprendimų, kurie reikalingi pašalinti susidariusią grėsmę. Tokie sugebėjimai susiformavo evoliucijos eigoje, kad mūsų protėviai galėtų išgyventi laukinėje gamtoje. Buvo geriau kartais sureaguoti į netikrą pavojų, negu praleisti realiai kilusią grėsmę. Todėl grėsmės metu mūsų smegenys dažnai gali nereaguoti ir nekreipti dėmesio į grėsmę mažinančius požymius.
Taigi grįžkime prie teiginio, kad mūsų reakcija į nuostolius yra didesnė negu į uždirbtą pelną. Palaipsniui naujokas ima pastebėti, kad pinigus galima ne tik uždirbti, bet ir prarasti. Taip formuojasi grėsmės pojūtis. Atsiradusi grėsmė verčia priiminėti sprendimus ir būtent ta smegenų dalimi, kuri yra visiškai tam neparuošta. Net nuolatinis mokymasis pradžioje negali kompensuoti šio proceso, nes investicinis intelektas formuojamas kaktinėje smegenų dalyje, kuri grėsmės atveju tampa dalinai neveiksni. Ir tik vėliau atsirandanti patirtis koreguoja šį procesą.
Panagrinėkime keletą pavyzdžių. Tarkime, naujokas pradeda uždirbinėti pinigus. Kadangi kaina rinkoje nejuda tiesia linija, o šokinėja aukštyn ir žemyn, tai kiekvienas toks šuolis nepalankia linkme ima kelti grėsmės pojūtį jau uždirbtiems pinigams. O į palankius šuolius naujoko smegenys nereaguoja arba reaguoja žymiai silpniau. Kyla noras tuojau pat uždaryti tokią poziciją ir užfiksuoti turimą pelną. Naujokas taip ir pasielgia, nors kaina dažniausiai ir toliau juda naudinga kryptimi. Taip stipriai sumažinamas galimo uždirbti pelno dydis, todėl, kad atsiradusi grėsmė sumažina prekiautojo racionalaus mąstymo ribas.
Situacija kartojasi, kai naujoko darbinė pozicija ima generuoti nuostolius. Atsiradusi neviltis verčia labiau reaguoti į naudingus prekiautojui kainų šuolius ir nereaguoti arba silpniau reaguoti į nuostolingus. Laukinėje gamtoje į neviltį puolęs žmogus žūna žymiai greičiau, negu tas, kuris tiki savo išsigelbėjimu. Taip atsiranda pojūtis, kad kaina, štai apsisuks ir judės reikalinga linkme. Todėl dažnai laiku neuždaromos nuostolingos pozicijos ir stipriai padidėja nuostoliai.
Dar viena įdomi situacija su kuria susiduria naujokai, tai situacijos analizės ir poelgių skirtumas. Nepatyręs prekiautojas analizuodamas rinką kartais suvokia realią padėtį ir pakankamai neblogai atlieka kainų judėjimo prognozę. Tačiau atidarydamas realią poziciją dažnai pasielgia ne taip kaip buvo sugalvojęs, o visiškai spontaniškai, t.y. kitaip negu prieš tai buvo numatęs. Atsiradusi įtampa tiesiog pakeičia mūsų smegenų centrą, kuris atsako už sprendimo priėmimą.
Jei prie viso to pridėtume dar ir nepakankamą žinių apie prekybą kiekį, tampa aišku, kad naujokas neturi jokių šansų stabiliai uždirbti.
Kokios galimybės uždirbti?
Forex rinkoje naudojami pakankamai dideli prekybiniai svertai, kurie stipriai padidina psichologijos įtaką prekybai. Prie to dar pridėjus nestabilų kainų svyravimo cikliškumą ir aiškios tendencijos krypties nebuvimą, gaunama labai sunkiai prognozuojama rinka, kuri yra įvaldoma tik tų prekiautojų, kurie kantriai, ilgai studijuoja ir dirba. Bylojanti apie šią rinką statistika yra negailestinga. 90% Forex rinkoje prekiaujančių žmonių praranda pinigus. Ir tik 10% tų, kurie kantriai mokydamiesi ir dirbdami įvaldė šią rinką, sugeba joje uždirbti. Naujokų tarpe statistika yra dar baisesnė. 99,9% tokių prekiautojų praranda savo pinigus. O 0.1% priklauso tie, kurie netyčia investavimo pradžioje uždirbo ir turėjo išminties daugiau nebeprekiauti.
Įvaldę šią rinką, prekiautojai toliau gali prekiauti bet kurioje kitoje akcijų, prekių arba išvestinių finansinių instrumentų rinkoje, nes kainų svyravimo dėsningumai yra labai panašūs, o kai kuriose rinkose net ir lengviau prognozuojami ir numatomi.