Biržoje prekiaujami fondai iš esmės skiriasi nuo tradicinių investicinių fondų, kurių vienetais nėra prekiaujama realiuoju laiku. Tradiciniai investiciniai fondai priima pavedimus bankų darbo laiku, bet sandoriai yra vykdomi dienos pabaigoje, kai biržos nebedirba, ar net kitą dieną. Biržoje prekiaujamų fondų atveju investuotojas turi galimybę iškart reaguoti į palankias ar neigiamas rinkos sąlygas visą prekybos dieną ir iškart sudaryti sandorį.
Aktyviai nevaldomi – susieti su indeksu
Daug tyrimų ir studijų stengiasi atsakyti, ar indekso fondų rezultatai geresni už aktyviai valdomų investicinių fondų rezultatus. Jei vertinamas pakankamai ilgas periodas, S&P500 indeksas dažniausiai pranoksta aktyviai valdomų fondų grąžą. Pasirinkti aktyviai valdomą fondą, kuris pranoktų indekso grąžą, pavyks tik sąlyginai mažai daliai investuotojų.
Platus pasirinkimas
Biržoje prekiaujami fondai koncentruoja investuotojų dėmesį į tai, kas svarbiausia – investicijų krypties ar rūšies pasirinkimą. Pasirinkimas labai platus: galima naudotis indeksais, kurie sunkiai prieinami investuojant per tradicinius fondus, ir rinktis tik tam tikros pramonės šakos ar šalies vertybinius popierius.
Biržoje prekiaujami fondai gali būti susieti su didelėmis ar mažomis bendrovėmis, nekilnojamojo turto investiciniais fondais, tam tikro požymio akcijomis, obligacijomis, net auksu ar nafta.
Investuojant į biržoje prekiaujamus fondus, investuotojai dažniausiai patys priima sprendimus, kurią investicijų kryptį ar rūšį pasirinkti: investuoti į naftą ar grūdus, medicinos ar IT sektorių, taip pat – kada pirkti ir kada parduoti. Patikėjus pinigus tradiciniam aktyviai valdomam fondui, šie sprendimai patikimi specialistui.
Sudėtis nuolat žinoma
Biržoje prekiaujamų fondų sudėtis yra nuolat prieinama ir žinoma. Manoma, kad tai yra viena iš jų stipriųjų pusių, visi investuotojai disponuoja ta pačia informacija apie fondą. Jei turimos dalys būtų laikomos paslaptyje, investuotojai ir aktyvūs prekiautojai jų nepirktų ir nepardavinėtų taip aktyviai, nes nežinotų, ką iš tikrųjų perka ir parduoda.
Tradiciniams investiciniams fondams, priešingai, leidžiama daugelį mėnesių neatskleisti turimų akcijų dalių.
Mažos sąnaudos
Biržose prekiaujamų fondų mokesčiai nedideli, todėl jais apsimoka prekiauti, o didžiausia mažų mokesčių vertė išryškėja išlaikius tokią investiciją ilgą laiką. Dėl šios priežasties fondai yra ypač patrauklūs tipiškam investuotojui, kuris įsigyja vertybinių popierių ir juos laiko ilgesnį laiką.
Kadangi šių fondų vienetais yra prekiaujama biržoje, visiems sandoriams yra taikomas finansų maklerio tarpininkavimo mokestis. Perkant arba parduodant šiuos vienetus, mokami tokie pat komisiniai, kaip biržos makleriui už įprastinį pavedimą vykdyti sandorį akcijomis. Tačiau pastaruoju metu mažėjant finansų maklerio tarpininkavimo mokesčiams, mažėja ir mokesčiai už prekybą ETF fondais, kurie dažnai būna mažesni nei 0,5 procento.
Biržoje prekiaujamų fondų nauda didesnė, kai yra investuojamos didesnės sumos. Tokiu atveju minimalus sandorio mokestis tampa nereikšmingas, o mažesni nei tradiciniuose investiciniuose fonduose valdymo mokesčiai tampa paskata investuotojui.
Biržoje prekiaujami fondai yra priimtinesni investuotojams, kurie investuoja didelę vienkartinę sumą arba kurie reguliariai įneša į fondą didesnes nei tūkstančio eurų įmokas.
Kaina
Skirtingai negu tradicinių investicinių fondų atveju, biržoje prekiaujamų fondų vienetų prekyba nebūtinai vyksta pagal turimų akcijų ar kitų finansinių priemonių dalių grynąją turto vertę (angl. Net Asset Value). Fondo vieneto kainą, kaip ir akcijų prekybos atveju, nustato paklausa ir pasiūla, dėl jų formuojasi pirkimo ir pardavimo kainos. Pavyzdžiui, fondo vienetą galima parduoti už 64,8 JAV dolerio, bet pirkti galima jau už 65,3 JAV dolerio. Tai reiškia, kad biržoje prekiaujamų fondų vienetų prekyba galėtų vykti pagal didesnę arba mažesnę susijusių finansinių priemonių dalių grynąją turto vertę. Šis skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų yra netiesioginis sandorio mokestis.
Fondai su investavimo svertu
Kai kurie biržoje prekiaujami fondai nebeatitinka tradicinio apibrėžimo. Šie fondai, nors ir atitinka susijusio indekso pelningumą, neturi tikslo vien tik jį pasiekti. Jų tikslas, pavyzdžiui, gali būti susijusio indekso pelningumas, padaugintas iš 2. Tokius biržoje prekiaujamus fondus galėtume vadinti fondais su investavimo koeficientu ar integruotu svertu. Pavyzdžiui, keičiantis susijusio indekso vertei, turimo ETF fondo vertė keisis 2 kartus daugiau.
Reguliavimas labai panašus
Teisiniu požiūriu, biržoje prekiaujami fondai yra investicinių fondų kategorija – jiems fondą prižiūrinčios vertybinių popierių komisijos paprastai taiko dauguma tų pačių taisyklių, kaip ir tradiciniams investiciniams fondams.