70 procentų. Tiek iš jūsų turėtų būti nusivylę savo II pakopos pensijų fondo valdytoju. Tačiau dauguma to net nežino, nes visiškai nesidomi, kaip sekasi jų fondams. O užtektų tiesiog užmesti akį į fondo ataskaitas ar apibendrintus fondų rezultatus ir suprastumėte, apie kokius 70 % ketiname pakalbėti šiame straipsnyje.
Romena Urbonaitė
Praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, sukauptas turtas tuoj pasieks 3 mlrd. eurų.
Lietuviai ir toliau išlieka ištikimi skandinavų bankams – 40 % asmenų rinkosi „Swedbank“ fondus („Swedbank investicijų valdymas“, UAB). Keturios kitos fondų valdymo įmonės – SEB investicijų valdymas, „Aviva Lietuva“, „Luminor“ bei „INVL Asset Management“ (INVL) – dalijosi likusią rinkos dalį.
Ar lietuviai linkę rizikuoti?
Bent jau teoriškai 45 000 asmenų turėjo būti pasidomėję savo fondo grąža, taip pat ar jų fondas pasiekia sau keliamus tikslus (kitaip sakant, ar fondo grąža didesnė už paties fondo pasirinkto lyginamojo indekso, angl. benchmark, grąžą), palyginę fondą su kitų įmonių siūlomais tos pačios kategorijos fondais. Tai yra paprasčiausiais metodais įvertinę fondą. Būtent tiek asmenų per 2017 m. keitė fondą (35 000 keitė valdymo įmonę, 10 000 fondą toje pačioje įmonėje, t. y. pasirinko kitą rizikos kategoriją).
O išanalizuoti visą pensijų fondų rinką nėra sudėtinga, nes rinkoje siūloma tik 20 fondų: fondai skirstomi į 4 kategorijas, kiekvienoje kategorijoje vos po 4–5 skirtingų įmonių valdomus fondus.
Renkantis fondą pirmas žingsnis turėtų būti nusistatyti rizikos toleravimo ribas ir pagal tai pasirinkti kategoriją. Siūloma atsižvelgti į amžių: jaunesniems asmenims rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, nes jie laikomi rizikingesniais, o vyresnio amžiaus asmenims – su kuo mažesne akcijų dalimi. Visi fondai gali būti suskirstyti į 4 grupes pagal riziką: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies (iki 30 % akcijų), vidutinės akcijų dalies (iki 70 % akcijų) ar akcijų pensijų fondus (100 % akcijų).
Nors konservatyvaus investavimo fondai vengia rizikos, ir tai negarantuoja, kad investicijų vertė nekris ar apsaugos investuotojus nuo infliacijos. Grąža, kurią šie fondai paprastai uždirba, panaši į grąžą iš indėlių. Riziką prisiimantys akcijų pensijų fondai investuoja į rizikingesnėmis laikomas rinkas, siekia ilgalaikės grąžos, prisiimdami riziką ir trumpųjų laikotarpių veiklos rezultatų svyravimus.
Pusė lietuvių nesižavi idėja rizikuoti savo pensijos sąskaita ir pasirinko vidutinės akcijų dalies fondus. Vos penktadalis (19,1 %) jaučiasi komfortiškai prisiimdami daugiau rizikos iš rinkų svyravimų, tikėdamiesi, kad jų fondas uždirbs didesnę grąžą, ir kaupia pensiją akcijų pensijų fonduose.
Tikslų pasiekti kol kas nepavyksta
Anksčiau minėti 70 % rodo ne ką kita, o kiek iš 20 Lietuvoje siūlomų fondų per 5 metų laikotarpį uždirbo mažesnę grąžą nei jų kelrodis.
Domintis finansų rinkomis galima rasti daug publikacijų, kuriose analizuojama, kaip dauguma pensijų fondų giriasi demonstruodami, kad jų fondas sugeba aplenkti lyginamąjį indeksą, tačiau to nuopelnas būna ne fondo valdytojo įdėtas darbas ar įgūdžiai, o fondų gudravimas – pasirenkamas toks indeksas, kurį aplenkti būtų vieni niekai. Taip indeksai nevisiškai sąžiningai atspindi realų investicinį fondo portfelį ir fondo tikslus.
Tačiau Lietuvos pensijų fondų rinkoje situacija dar įdomesnė – arba fondai ypač sąžiningai pasirinko lyginamuosius indeksus, arba fondo valdytojams pritrūksta įgūdžių ar pastangų valdant jūsų fondą.
Fondo valdytojai ne patys sugalvojo lyginti savo darbą su atitinkamais indeksais ir kelti sau aiškiai pamatuojamus tikslus – juos tą įpareigoja daryti įstatymas. Kuris, beje, numato griežtus reikalavimus dėl indeksų parinkimo ir apibrėžia paskirtį: pensijų fondo lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti pensijų fondo finansinius rezultatus.
Todėl investuotojui lyginamieji indeksai iškart parodo, kokia yra fondo investavimo strategija, ko tikėtis (benchmark turi istoriją ir iš jos galima sužinoti orientacinę grąžą praeityje). O fondo valdytojui nustato pamatuojamus tikslus.
Lietuvoje tik 6 fondai per 5 m. laikotarpį uždirbo didesnę grąžą nei jų lyginamieji indeksai. Iš esmės visi jie priklauso konservatyvaus investavimo kategorijai. Įdomiausia tai, kad lietuvių taip pamėgti „Swedbank“ fondai kiekvienoje kategorijoje labiausiai atsiliko nuo lyginamojo indekso. Pavyzdžiui, akcijų fondas „Swedbank pensija 5“ uždirbo 1,29 procentinio punkto mažesnę grąžą negu jo sekamas indeksas.
Vis dėlto, jeigu fondas ir neaplenkia lyginamojo indekso, tai dar nereiškia, kad reikėtų tuoj pat bėgti pas vadybininką ir keisti fondą. Tačiau jeigu per ilgesnį laikotarpį fondo valdytojui nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aplenkti lyginamojo indekso, tai nėra geras ženklas. Juk nesinori mokėti pakankamai didelio valdymo mokesčio už tai, ko negauni, todėl verta palyginti savo fondo ir jo lyginamojo indekso grąžas, ypač ilguoju laikotarpiu.
Nepagrįsta meilė skandinavams
Situaciją kapitalo rinkose atspindėjo ir pensijų fondų rezultatai. Obligacijoms išgyvenant ne geriausius laikus, į šį turtą investuojantys fondai (konservatyvūs) per 2017 m. uždirbo neigiamą grąžą. O akcijų fondai gali pasidžiaugti uždirbę 9,17 %. Renkantis pensijų fondą jokiu būdu nerekomenduojame remtis vien tik kelerių praėjusių metų grąža. Verčiau paanalizuoti ilgesnio, bent 5 metų, laikotarpio grąžą.
Tai padarę niekaip negalime suprasti, kuo ypatingi „Swedbank“ fondai, kuriuos renkasi daugiausiai šalies gyventojų.
Paanalizavę rizikingiausią akcijų fondų kategoriją matome, kad tiek 2017 m., tiek 5 paskutiniais metais „Swedbank“ turėjo džiuginti jo valdomo fondo rezultatai – daugiau nei trečdalis asmenų iš šios kategorijos fondų pasirinko būtent „Swedbank pensija 5“ fondą. Tačiau rezultatai rodo, kad INVL valdomam „INVL Extremo II 16+“ fondui sekėsi kur kas geriau. Fondo grąža 2017 m. – 9,46 %, 5 metų vidurkis – 10,5 %, tai 2 procentiniais punktais daugiau nei fondo „Swedbank pensija 5“. Tiesa, nė vienam iš šių fondų nepavyko aplenkti lyginamojo indekso. Tačiau „Swedbank“ fondas uždirbo 1,3 % mažesnę grąžą už savo sekamą indeksą, INVL fondas atsiliko nuo savo indekso 0,49 %. Abiejų fondų investavimo strategija panaši – jie investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. fondus) Airijos, Vokietijos, Liuksemburgo rinkose.
Palyginus skirtingų įmonių tos pačios kategorijos fondus, pastebima, kad kiekvienoje kategorijoje daugiausiai dalyvių turi „Swedbank“ fondai, tačiau pagal veiklos rezultatus lyderių pozicijose jų nepamatytume. Tendencija priešinga – INVL fondai visose kategorijose pagal uždirbtą grąžą tiek per 5 m. laikotarpį, tiek per 2017 m. lyderiauja, tačiau fondai turi mažiausiai dalyvių.
Dar vienas pavyzdys galėtų būti vidutinės akcijų dalies INVL fondas. Jis gerokai lenkia savo kategorijos fondus, tačiau fondą pasirinko tik apie 40 000 dalyvių, o „Swedbank“ fondus pasirinko arti 290 000 asmenų, nors per 10 m. laikotarpį INVL fondas uždirbo daugiau nei 2 kartus didesnę grąžą nei atitinkamas „Swedbank“ fondas. Tai rodo, kad kaupiantys senatvei nelabai domisi pensijų fondų veiklos rezultatais, o renkasi pagal vardą.
Ką gi, lietuvių pasitikėjimas Skandinavijos bankais išlieka aukštas, veikiausiai todėl tiek daug asmenų renkasi būtent „Swedbank“ fondus. Galbūt pamirštama, kad pensijų fondai įstatymiškai griežtai reglamentuoti ir garantuoja maksimalią apsaugą investuojantiems į juos, todėl kiekvienoje įmonėje esanti sukaupta suma yra saugi. Verčiau pasidomėti fondo valdytojo darbu, akivaizdu, kad ne visi verti sveikinimų.
Fondo keitimas gali kainuoti
Pensijų fondas – ne automobilis ar telefonas, kurį galima keisti kas 3 ar 1 metus. Tai ilgalaikė investicija, kuri turi būti pasirenkama apgalvotai ir suvokiant, kad tai ilgalaikio investavimo horizontas. Fondus keisti dažnai nėra racionalu, todėl tai daryti verta įvertinus visų siūlomų fondų veiklą. Be to, pensijų fondo keitimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, kurios būtų išskaičiuotos iš jūsų sukauptos sumos.
Beveik visi fondai taiko vienodą įstatyme numatytą maksimalų valdymo mokestį, o štai keitimo mokesčiai skiriasi.
Verta prisiminti, kad vieną kartą per metus galite pasikeisti fondą toje pačioje įmonėje nemokamai (nieko nebus išskaičiuota iš jūsų sukauptos sumos). Toliau prasideda įvairovė. „Swedbank“ iri SEB leidžia keisti, kiek nori: netaiko mokesčio keičiant tarp savo valdomų fondų. „Aviva“ ir „Luminor“ klientai, sumanę keistų fondus tarp tos pačios įmonės fondų dažniau nei kartą per metus, turėtų mokėti 0,05 % nuo sukauptos sumos.
Čia vėl išsiskiria INVL, kuri, priešingai nei kitos įmonės, netaiko mokesčio net tuo atveju, jei pensijų fondų dalyvis nusprendžia ne šiaip pakeisti fondą įmonės viduje, bet pereiti į kitos įmonės fondą. Tai turėtų būti nemažas privalumas nenorintiems savo pensijos sukauptų lėšų mokėti valdymo įmonėms už tokio tipo atskaitymus.
Lentelėje pateikiame visų fondų duomenis, kad patys galėtumėte paanalizuoti pagal straipsnyje minėtus kriterijus, kaip sekėsi jūsų pensijų fondui. Ateityje taip pat nesunkiai galėsite tai padaryti, nes Lietuvos bankas šiuos duomenis pateikia kas ketvirtį.
Pensijų fondų rezultatai
Šaltinis: parengta remiantis Lietuvos banko pateikiama informacija.
Pastaba. Fondas „Luminor pensija 4“ įkurtas 2017 m., todėl jo grąžos istorijos dar nėra.
*Vidutinė metinė grąža. Apskaičiuota remiantis apskaitos vieneto vertės pokyčiu per nurodytą laikotarpį. Vidutinė metinė grąža gauta taikant geometrinį vidurkį.
Pastaba. Straipsnyje minima 5 m. grąža – tai vidutinė metinė grąža, apskaičiuota remiantis apskaitos vieneto vertės pokyčiu per praėjusių 5 m. laikotarpį, taikant geometrinį vidurkį.
Perspėjimas. Straipsnyje pateikiama informacija nėra rekomendacija ar siūlymas dėl investicinių sprendimų. Už investicinius sprendimus, kurie buvo priimti remiantis šioje apžvalgoje pateikta informacija, neatsakome.