Finansų rinkose yra įmanoma uždirbti visiškai neturint žinių apie rinkas! Sakytumėte, gana drąsus, gal net ir kiek kvailokas pareiškimas, tačiau taip teigia Markas Douglasas, parašęs dvi pasaulyje labai populiarias knygas apie investavimo psichologiją.
1990 metais jis išleido pirmąją savo knygą „Disciplinuotas prekiautojas“ (angl. „The Disciplined Trader“), o 2000 metais išėjo antroji jo knyga „Prekiavimas zonoje“ (angl. „Trading in the Zone“). Abi paminėtos knygos iki šių dienų daugelio rinkos dalyvių yra vertinamos kaip vienos iš geriausių kalbant apie investavimo psichologiją. Toliau šiame straipsnyje pabandysime perteikti pagrindines autoriaus mintis apie tai, kaip vyksta prekyba investicijomis, kaip mes interpretuojame mus supančią informaciją ir ja remdamiesi priimame sprendimus, kokie pagrindiniai pavojai mūsų laukia šiame sudėtingame kelyje, kaip juos įveikti ir sugebėti pastoviai uždirbti pelną.
Investavimo psichologija – Kas tai?
Investavimo ar prekiavimo psichologiją labai sudėtinga apibūdinti keliais žodžiais. Galima būtų teigti, kad tai yra tam tikra mūsų būsena, kuri mus apima investuojant. Šią būseną lemia tiek išoriniai (informacija, naujienos, kainos pokyčiai ir pan.), tiek ir vidiniai veiksniai (baimė, įsitikinimai, lūkesčiai, norai, viltys ir pan.). Priklausomai nuo to darome vienokias ar kitokias išvadas ir jomis remdamiesi priimame sprendimus. Kadangi šią būseną veikia tiek daug veiksnių, labai didelė tikimybė, kad tai, kaip mes interpretuojame išorinę informaciją, yra susiję su tuo, kaip mes jaučiamės viduje. Tai reiškia, jog tikrasis vaizdas gali būti iškraipytas ir mūsų vidinė būsena gali lemti blogus sprendimus, nuostolius, nepasitenkinimą, baimę ir t. t.
Visų pirma pažvelkime, kaip mes suvokiame save bei investicinę aplinką ir kokios pagrindinės problemos mus kamuoja.
Kas „judina“ kainą?
Svarbiausias rinkų komponentas yra jos dalyviai, t. y. kiekvienas iš mūsų – investuotojai, prekiautojai, valdytojai ir pan. Jei nebūtų mūsų, nebūtų ir finansų rinkos. Būtent mes, mūsų požiūris bei įsitikinimai, kiek viena ar kita priemonė turėtų kainuoti, nulemia konkrečių investicinių produktų kainos judėjimo tendencijas. Be abejo, labai svarbu, į kurią pusę linksta didžioji dalis investuotojų: ar tiki, kad kaina turi kilti (buliai), ar mano, jog ji turi mažėti (meškos).
Dažniausiai rinka yra linkusi judėti ta linkme, kur krypsta daugiau dalyvių. Visa kita, pasak knygų autoriaus, yra antriniai dalykai.
Supratę save, suprasite ir rinką
Vis dėlto ar galime suprasti rinką, t. y. kodėl ji juda į vieną arba į kitą pusę, kaip mąsto bei į kurią pusę linksta dauguma dalyvių, jei nesuprantame, kaip ir ką apie konkrečias investicijas mąstome patys? Juk būtent mes esame sudedamoji rinkos dalis. Kaip galite stengtis suprasti visos grupės elgseną, jei nesuprantate savo elgesio ar jo priežasčių?
Kodėl darome klaidas?
Buvo paskaičiuota, kad 95 proc. visų investavimo klaidų, kurias jūs padarysite, lems vidiniai arba mąstymo dalykai: baimė būti neteisiam, rizikos nekontroliavimas, nesugebėjimas tinkamai įvertinti rizikos ir pinigų praradimas, nesugebėjimas pasinaudoti palankia proga, pasiimti uždirbto pelno, leidimas pelningai investicijai pavirsti nuostolinga ir pan. Visi paminėti dalykai yra susiję su mūsų vidumi, o ne su rinka. Jei pradedame ką nors kaltinti, vadinasi negalime arba nenorime pripažinti, jog patys klystame, ir taip vengiame atsakomybės.
Baimė
Turbūt daugiausiai nuostolių finansų rinkose yra patiriama dėl baimės. Kas ta baimė ir kaip su ja kovoti?
Yra toks posakis: „Pelnui reikia leisti augti, o nuostolį reikia fiksuoti greitai.“ Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tikrai labai paprastas uždavinys, tačiau ar iš tikrųjų? Toliau pasižiūrėsime, kaip kiekvienu atveju jaučiasi investuotojas ir kodėl dažniausiai įvyksta atvirkščiai, t. y. pelnas fksuojamas labai greitai, o nuostoliui leidžiama augti.
Taigi, kaip jaučiasi investuotojas, įsigijęs vieną ar kitą produktą? Visų pirma, tai, į ką jis kreipia dėmesį, priklauso ne nuo jo nuostatų, o nuo to, „ką daro rinka“. Tarkime, jei situacija pasisuko tokia linkme, jog jo investicija pinga, jis bandys visą dėmesį sutelkti į labiau teigiamą ir negrėsmingą informaciją, kas padės pamiršti ar lengviau pakelti galimą nuostolį. Jei po nuostolingo periodo jo investicija sugrįš iki nulinio taško, t. y. įsigijimo kainos, investuotojas greičiausiai su palengvėjimu daug nemąstęs ją parduos, nepriklausomai nuo to, koks vėliau galėjo būti potencialas. Tačiau jei rinka ir toliau „veiks prieš jį“, investuotojo psichologinė apsauga pradės po truputį byrėti: grėsmingos informacijos srautas taps toks didelis, kad nuo jo pasislėpti nebebus įmanoma. Investuotojas pasijus sugniuždytas ir tiesiog nebesugebės priimti sprendimo. Galiausiai stresas taps toks didelis, jog nebebus įmanoma toleruoti patiriamų nuostolių, ir vienintelis dalykas, ką investuotojas galės padaryti, kad pasijustų geriau, – tiesiog parduoti nuostolingą investiciją.
Jei investuotojas laiko pelningą poziciją, jis visą dėmesį nukreipia į visiškai priešingą informaciją. Baimė prarasti „turimą“ pelną privers jį koncentruotis į tai, ką rinka gali iš jo atimti. Taigi, investuotojas pastebės tą informaciją, kuri patvirtins jo baimę prarasti turimą pelną ir neleis objektyviai įvertinti situacijos, suvokti galimo potencialo. Galiausiai, nuostolio baimė privers jį anksčiau laiko parduoti „kol kas dar pelningą“ investiciją, nepaisant to, kiek galėjo uždirbti ateityje. Įdomu tai, jog kai investicija bus parduota, investuotojas toliau stebės, kas vyksta su jo turėta finansine priemone. Jei ji toliau brangs, investuotojas save grauš, kodėl negalėjo išbūti šiek tiek ilgiau ir uždirbti dar daugiau pelno.
Tai labai realistiškas pavyzdys, kodėl dauguma investuotojų pelną pasiima per anksti, o nuostoliui leidžia didėti, t. y. visiškai priešingai, nei yra rekomendaujama.
Auksinė proga
Negali būti nieko blogiau nei praleista auksinė proga, t. y. sandoris, kurio jūs neatlikote, tačiau „būtumėte tą padaręs, jei tik būtumėte žinojęs ir galėjęs“. Skamba tikrai pažįstamai, tačiau yra viena skaudi tiesa, kurios nenorime pripažinti: jei būtume žinoję ir galėję, būtume padarę ir turėję. Kuo greičiau tą suprasite, tuo greičiau galėsite pasinaudoti šiomis galimybėmis, o ne kaltinti save dėl to, jog jas praleidote. Kad būtų paprasčiau, reikia suprasti, jog nėra tokio dalyko kaip tobula galimybė. Rinkose nuolat vyksta judėjimas ir visada yra daugybė galimybių, todėl kai būsite pasiruošęs, jūs jas atpažinsite ir jomis pasinaudosite. Kitą kartą praleistą galimybę visų pirma vertinkite kaip pamoką, tiksliai aprašykite, kodėl ją praleidote, kitaip tariant, pagal kokius kriterijus buvo galima ją identifkuoti, ir kitą kartą būkite jai pasiruošęs.
Ar analizė tikrai gali padėti?
Daugelis investuotojų galvoja, kad pagrindinis dalykas, norint sėkmingai investuoti, yra teisinga analizė. Tačiau tokią logiką galima paneigti. Kai jūs, atlikęs konkrečią analizę, bandote save ir kitus įtikinti, kad viską žinote ir esate absoliučiai teisus, iš tikrųjų sakote štai ką: „Aš tiksliai žinau, kiek investuotojų šiuo metu yra rinkoje ir kiek jų dar planuoja investuoti. Žinau, kaip jie vertina dabartinę rinkos kainą ir kas jiems yra didelė arba maža kaina. Taip pat žinau kiekvieno iš dalyvių galimybes vykdant konkrečius planus ir kokia kryptimi bei kaip stipriai tai gali paveikti kainas. Galiausiai, aš žinau, kada ir kiek dalyvių planuoja parduoti savo investicijas ir su kokia jėga jie tą darys.“
Jei jūs tikrai galite atsakyti į visus šiuos klausimus, tada tikrai žinote viską, bet… O tai jau reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokios informacijos jūs surenkate ir kokią išsamią analizę atliekate, vis tiek gali įvykti bet kas. Tada kyla klausimas: kodėl investuotojai, kuriems nesiseka, apsėsti rinkos analizės? Esminė priežastis – tikėjimas, jog būtent rinkos analizė suteiks tikrumo dėl to, kas gali įvykti ateityje. Jokia analizė negali būti 100 proc. teisinga, tačiau dauguma pradedančiųjų investuotojų nori būti visuomet teisūs. Čia ir įvyksta pagrindinis konfliktas, kuris veda prie didelių nuostolių. Jei investuotojas pripažintų, kad rinkoje visada yra tam tikra nežinomybė, ir tam pasiruoštų, jis galėtų išvengti gana nemažai nuostolių.
Ką reikia daryti?
Jei investuotojas nori, kad jam sektųsi, jis turi tobulintis. Būtina suprasti, kad rinka visuomet teisi, ir nėra reikalo su ja kovoti, nes ji dažniausiai laimi. Reikės atsikratyti baimės būti neteisiam arba nuostolio baimės, nes kitaip neįmanoma žiūrėti į rinką objektyviai. Taip pat reikės išsigryninti tam tikras investavimo taisykles ir išmokti disciplinuotai jų laikytis.
Kitame Pradedančiųjų kanalo straipsnyje, ką M. Douglasas siūlo daryti norintiems tapti psichologiškai stipriais investuotojais. Tai 7 konkretūs žingsniai, kaip atsikratyti juos kamuojančių psichologinių problemų.
Vaizdo medžiaga apie investavimo psichologiją (anglų kalba)
Mokomoji vaizdo medžiaga apie investavimo psichologiją, mūsų požiūrį į rinkas ir kodėl jis yra iškraipytas, kokias pagrindines klaidas mes darome ir kodėl.
Straipsnio autorius Artūras Milevskis
Publikuota "Investuok" (2010-5)