Nėra taip svarbu kaip juda rinkos. Jei jūs investicinius sprendimus darote remdamiesi instinktais, jausmais, neteisingomis prielaidomis ar žalingais įpročiais, pinigus galite prarasti net ir esant palankiausiai rinkos situacijai.
Per 20 metų laikotarpį (1993-2013 m.) išsivysčiusiose rinkose individualūs investuotojai per metus uždirbdavo viso labo 2,53 proc., tuo tarpu S&P500 akcijų indeksas augo net 9,02 proc. Kitaip tariant, vidutinis statistinis investuotojas investavęs JAV akcijų rinkoje uždirbo 78 proc. mažiau nei rinka. Kur dingo 6,49 proc. prieaugio per metus?
Per pastaruosius 20 metų rinkų elgesys buvo netipinis ir nenuspėjamas, istoriniai duomenys dažnai būdavo nieko verti, o turto klasės elgdavosi kaip išprotėjusios. Be to, per tą laiką investuotojai pergyveno keletą stambių finansinių krizių. Vien ko verti 2000 m. “dot com” burbulas ir 2009 m. pasaulinė finansinė krizė.
Daugelis dėl savo netekimų kaltina kitus – gobšius stambiuosius bankus ir jų valdytojus, vyriausybes, kainų burbulus, FED, ECB, WallStreet’ą, Kiniją, Rusiją, Vašingtoną ar … Galbūt visi jie kažkuo ir dėti, tačiau iš tikrųjų….
Štai kas iš tikrųjų vagia jūsų pinigus:
Net iki 80 proc. individualių asmenų investicinių sprendimų yra klaidingi.
Kodėl?
Dažniausiai tai lemia šie trys žmonėms būdingi įpročiai, nuo kurių kaip tik galėdami greičiau turėtumėt stengtis išsivaduoti.
Pirmasis įprotis. Orientavimasis į trumpalaikę perspektyvą
Užuot strategiškai suplanavę investavimą, dažnai fokusuojamės į trumpalaikius rezultatus.
Mokslininkai bihavioristai sako, kad žmogaus smegenys labiau susitelkia ties neseniai įvykusiais arba tebevykstančiais įvykiais ir reaguoja į juos kur kas emocionaliau nei į nutolusius laike ar ilgalaikius planus. Papraščiau sakant, nesena patirtis ir emocijos nukonkuruoja tolimus būsimus įvykius ir strateginį planavimą. O kai aplinkoje dominuoja kokia nors ypatinga žinia, ji atrodo svarbesnė už nuostabų ir pelningą įmonės balansą. Tik labai stiprus žmogus gali išlikti šaltas ir ramus.
Kaip pavyzdys, čia galėtų būti akcijų rinkų elgesys po rugsėjo 11-osios JAV. Visame pasaulyje rinkos nukrito per keletą minučių ir ėmė atsistatinėti tik po keletos dienų, kuomet šokiruojančias naujienas ėmė keisti įprastos vietinės žinios.
Arba kai bendrovės “Teo” akcijos Lietuvoje atpigo kone tris kartus, kuomet iš visų TV ekranų buvo tranliuojamos blogos žinios apie Lietuvos ekonomikos padėtį, nors bendrovės finansiniai rezultatai niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių metų. Ir čia mes prieiname prie kitos, ne mažiau svarbios klaidos:
Antrasis įprotis. Sekimas paskui minią
Dauguma žmonių linkę būti neteisiais kartu su minia, negu pasirodyti esą vieninteliai teisūs. Būtent dėl to dauguma investuotojų ilgose distancijose praranda pinigus. Jie teikia pirmenybę kolektyviniams sprendimams (ir klaidoms!!!!). Istorija rodo, kad iš esmės priimdami teisingus sprendimus, investuotojai juos priima netinkamu laiku. Atrodytų logiška, kad reikia pirkti tuomet, kai kaina maža, o parduoti, kai didelė. Tačiau realybėje viskas vyksta lygiai atvirkščiai. Kada visi aplinkui tik ir kalba kokia gera investicija yra ta ar kita akcija, tuomet ne tik kaina kyla kaip ant mielių, bet nenumaldomai pučiasi burbulas. Ir kol jūs priimate sprendimą pirkti, kaina pasiekia savo piką.
Ir atvirkščiai, kainai krentant pradžioj stoiškai laukiate kol ji atsistatys. Jei ji krenta toliau, galiausiai jus apima panika ir neviltis, ir viską parduodate pačiu netinkamiausiu metu, kuomet kaina yra pati mažiausia, o netrukus prasidės ir atsigavimas.
Kai kurie ekspertai, išnagrinėję investicijų konsultantų veiklą, priėjo prie stulbinančios išvados, kad konsultantai labiausiai reikalingi ne tam, kad padėtų pasirinkti tinkamiausias akcijas ar kitus aktyvus, o tam, kad sulaikytų klientą nuo netinkamų sprendimų nepalankiu metu.
Trečiasis įprotis. Kai baimė ir godumas ima valdyti investuotoją.
Šios emocijos stipriai susijusios su abejais aukščiau aprašytais įpročiais. Būtent baimė neleidžia investuoti, kuomet palankiausias momentas ir kainos nukritę, o godumas padeda laikyti pinigus rinkoje, kai jau laikas iš jos išeiti.
Akivaizdu, kad visos šios trys ydos veikia kartu, taip neleisdamos paprastam investuotojui uždirbti. Kartais sukurdamos užburtą ratą. Juk nuostoliai kelia skausmą ir dar didesnę praradimo baimę. Štai kodėl dauguma žmonių ilgai laikys nuostolingą akciją vis tikėdamiesi, kad jos kaina atsistatys, užuot pardavę ir užfiksavę nuostolius. Žmogui sunku įveikti skausmą, kurį kelią suvokimas, kad padaryta klaida.
Todėl svarbu atsikratyti šių investuotojui nereikalingų įpročių, pakeičiant juos strateginio ir rizikos planavimo įpročiais. Ir svarbiausia – kai ateisite į rinką, žinokite ką, kodėl ir dėl ko darote.